Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Renginiai
Ar modernėjantis žemės ūkis paliks vietos konsultantams? LŽŪKT 30
Egidijaus Vilkevičiaus nuotr. (LŽŪKT)

Akademija (Kėdainių r.). Žemės ūkis sparčiai vystosi ir modernėja, tad ateityje jis bus dar kitoks. Mokslininkai, ūkininkų ir konsultavimo paslaugas teikiančių organizacijų atstovai neabejoja – inovacijų ir technologijų vaidmuo tik didės.

Apie tai diskutuota Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos diegimo patirtis, žemdirbių konsultavimo iššūkiai ir galimybės“.

Žemės ūkis be inovacijų neįsivaizduojamas

Kaip teigė diskusijoje dalyvavęs Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius,  dėl klimato kaitos kyla sausrų, potvynių, kitų kataklizmų, tad ūkininkai praranda nemažai pinigų, o tai verčia žengti koja kojon su technologijomis.

Bioversija 2024 04 15 m7

„Jeigu ūkininkai nebus inovatyvūs, ateityje nebus konkurencingi. Manau, per ateinančius penkerius metus pamatysime gerokai daugiau išmanių sprendimų, kuriuos taikyti ūkininkai bus priversti, kad uždirbtų ir nebūtų nuostolingi“, – kalbėjo jis.

Jam antrino ir kiti diskusijos dalyviai – žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas, LŽŪKT direktorius Saulius Cironka, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė. Anot jų, skaitmenizacija žemės ūkį neabejotinai pakeis, būtent naujosios technologijos ir mokslas padės ne tik pelningai ūkininkauti, bet ir išlikti.

Kitas svarbus klausimas – apsirūpinimas maistu. A. Miceikienės teigimu, tai ypač aktualu Azijos ir Afrikos šalyse.

„Tai vienas kertinių klausimų. Jei žmonės neturės maisto, problemų bus ne tik Afrikoje ar Azijoje, jos ateis ir į Europą“, – pabrėžė profesorė.

Lenkijos žemės ūkio konsultavimo centro Inovacijų žemės ūkyje katedros vadovo Aleksander’io Bomberski’io (Aleksanderio Bomberskio) teigimu, karas Ukrainoje neabejotinai verčia galvoti apie maisto saugumą. 

„Ruošėmės žaliajam kursui, bioįvairovei, mažesniam pesticidų ir trąšų naudojimui, didesnei gyvūnų gerovei, bet staiga prasidėjo karas Ukrainoje. (...) Taigi pirmiausia reikia galvoti apie ateitį, nes maisto kainos auga.

ES požiūriu, turėtume stengtis gaminti ne daugiau, o geresnės kokybės maistą. Tačiau šiomis aplinkybėmis to nebegalime daryti. Turime prisitaikyti ir minimizuoti karo ir infliacijos poveikį“, – problemą, su kuria teks susidurti ateinančiais metais, įvardijo A. Bomberski’is.

Anot Estijos kaimo plėtros fondo konsultavimo tarnybos vadovo Leho Verk’o (Leho Verko), visuomenei vis labiau reikalaujant maisto, kurio ir kaina, ir kokybė būtų geriausia, neišvengiamai kils papildomų rūpesčių svarstant, kaip tai įgyvendinti.

„Naudojant inovacijas ir mažiau išnaudojant gamtą reikės pagaminti daugiau maisto, kartu reikės padidinti produktų kokybę. Tai labai sunki kompleksinė užduotis, o lengvų sprendimų nėra, todėl ateinančiais metais turėsime labai sunkiai paplušėti“, – galimu ateities scenarijumi pasidalijo L. Verk’as.

Koks šiuolaikinio ūkininko paveikslas?

Dabar ūkininkai gerokai išmanesni ir inovatyvesni, jie keičiasi, siekdami dirbti kuo efektyviau tiek socialine, tiek ekonomine, tiek aplinkosaugine prasme.

M. Maciulevičiaus teigimu, žemdirbių mentalitetas labai pasikeitė, ūkiai modernėja, ypač daug inovacijų įdiegia jaunimas, tad dabar net nederlingose žemėse ūkininkai geba sukurti gerą ūkio struktūrą.

Apie tai, kad ūkininkai nestovi vietoje ir progresas yra tarsi užprogramuotas, kalbėjo LŽŪKT direktorius S. Cironka. Pasak jo, ūkiai, kurie buvo prieš 15 ar 20 metų, dabar yra visiškai kitokie.

„Prieš 15 metų ūkininkams vairavimo sistema atrodė didelis pasiekimas, bet dabar tai yra įprasta technikos komplektacija“, – teigė S. Cironka.

Kokie ūkininkai kaimyninės šalyse? A. Bomberski’io teigimu, Lenkijos ūkininkai gerai apsiginklavę tiek žiniomis, tiek technologijomis, drąsiai naudojasi naujomis programomis ir išmaniais sprendimais.

O štai Estijoje, deja, ūkininkų balsas praranda savo vertę. Anot L. Verk’o žemės ūkio bendruomenė yra gana marginali ir tai daugiausia lemia šalies politika.

„Nors ūkininkų bendruomenė tam tikra prasme apima visus ir yra svarbi, tačiau Estijoje ji užima nedidelę visuomenės dalį, todėl žemdirbiams tampa vis sunkiau perteikti savo mintis“, – atviravo svečias iš Estijos.

Konsultantų vaidmuo ateityje

Nepaisant to, kad į žemės ūkį vis labiau skverbiasi inovacijos ir dirbtinis intelektas, konsultantų vaidmuo vis tiek išliks didelis, todėl svarbu parodyti, jog jų nepakeis jokios technologijos.

„Praktika visada išliks svarbiausia, mokomosios išvykos visada bus efektyviausios, internetinių sistemų su tuo nesulyginsi“, – pabrėžė A. Bomberski’is.

Kitas svarbus konsultantų vaidmuo – teikti nepriklausomus ir ekonomiškai naudingiausius patarimus.

„Kiekviena inovacija turi būti ekonomiškai naudinga. Taigi konsultantai turėtų padėti ūkininkams suprasti, kas ekonomiškai naudinga, aplinkosaugos požiūriu tvaru ir socialiai tinkama“, – kalbėjo A. Miceikienė.

V. Leho teigimu, konsultantai bus reikalingi, tik reikės tobulinti kompetencijas ir neatsilikti nuo naujovių.

„Jau dabar į žemės ūkį ateina jaunoji karta, ko ji prašys ir tikėsis iš konsultantų, skirsis nuo to, kas yra šiandien“, – reziumavo Estijos kaimo plėtros fondo konsultavimo tarnybos vadovas.

Autorius: Eulalija Jonuškienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos