Trakai. Kaip ūkininkaujama privačiose miško valdose, kaip tvarkomos valdos ir kam miško savininkai skiria dėmesį? Į šiuos klausimus bene geriausiai galima atsakyti konkurse „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda" dalyvaujančių miško savininkų pavyzdžiais, nes dauguma jų ne tik tvariai ir subalansuotai tvarko bei naudoja mišką - jie taip pat išskirtinį dėmesį skiria urbanistiniam, rekreaciniam ir gamtosauginiam miško naudojimui.

Penktadienį Trakuose susumuoti visą rudenį trukusio valdų vertinimo rezultatai ir apdovanoti geriausiai besitvarkantys privačių miško valdų savininkai. Iš dešimties Lietuvos apskričių įvertinti 30 pavyzdingų valdų savininkų, trys iš jų, surinkę daugiausia balų, paskelbti šiųmečio konkurso nugalėtojais.

Marijampolės apskrityje antra vieta įvertinta Biruta Švagždienė

Nors maksimalus 100 balų įvertinimas šiemet neskirtas nė vienai valdai, tačiau pavyzdingiausiai privačioje miško valdoje besitvarkantys pripažinti Steponas ir Jolanta Vaitkai iš Telšių r., surinkę 87 balus ir antrosios vietos laimėtoją Stanislovą Bagdoną iš Radviliškio rajono, kuriam skirta lygiai tiek pat balų, nukonkuravę netradiciniais sprendimais ir iniciatyvumu. Trečioji vieta skirta profesionaliam miškininkui Robertui Šiugždai, kuris ne tik pavyzdingai tvarkosi savo valdose, bet taip pat yra atsakingas ir už Šimkaičių girininkijos miškus.

Trečioji vieta Tauragės apskrityje atiteko konkurso senbuviui Česlovui Petraičiui iš Jurbarko rajono

Pasak Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos nario ir LŽŪKT miškininkystės specialisto Romualdo Cicėno, gausus tiek konkurse, tiek apdovanojimo ceremonijoje dalyvaujančiųjų būrys įrodo, kad renginys nėra beprasmiškas. Neatsitiktinai per dešimtmetį, kai organizuojamas šis konkursas, gerokai išsiplėtė ir jo tikslai.

„Pradinis sumanymas buvo surasti geriausiai ūkininkaujančius miško savininkus ir juos paskatinti. Mes neprognozavome, kad mažuose sklypeliuose ūkininkaujančių ir specialaus išsilavinimo neturinčių žmonių veikla gali būti įdomi profesiniu požiūriu, efektyvi ekonomiškai. Tad dabar konkurso tikslu tampa ne tik surasti ir paskatinti, bet ir kuo plačiau paskleisti jų patirtį", - sakė R. Cicėnas. Jis su kolega LŽŪKT miškininkystės konsultantu Laimonu Daukša apžiūrėjo ir vertino daugumą šiųmečiame konkurse dalyvavusių valdų. Be LMSA ir LŽŪKT, kuri šiemet pirmą kartą įsitraukė į organizatorių gretas, privačias miško valdas taip pat vertino Valstybinės miškų tarnybos teritorinių poskyrių atstovai.

Renkant pavyzdingiausiai besitvarkančius miško savininkus valdos buvo vertinamos kompleksiškai: dėmesys skiriamas valdos riboms ir riboženkliams, pagrindiniams ir ugdomiesiems kirtimams, želdiniams ir žėliniams, taip pat sanitarinei miško būklei, infrastruktūriniams įrenginiams, savanoriškiems aplinkosauginiams įsipareigojimams, šalutiniam ir nemedieniniam miško naudojimui. Papildomi balai buvo skiriami už išskirtinius sprendimus ir rezultatus.

Miško savininkai Steponas ir Jolanta Vaitkai neslėpė, kad privačioje konsoliduotoje 128 ha miško valdoje ypač gerų rezultatų pavyko pasiekti dalyvaujant Europos Sąjungos paramos programose. Pasinaudodami parama jie 2006 m. apželdino mišku 14, po metų - dar 27 ha apleistų žemių. Sudėtingą įvažiavimą ir išvažiavimą iš miško viena didžiausių problemų įvardinantis Steponas neatsitiktinai savo valdoje didelį dėmesį skiria keliams ir keliukams miške tiesti ne tik ES, bet ir savo lėšomis. Taigi infrastruktūra Vaitkams ypač svarbi, todėl privačioje valdoje įgyvendinami ir urbanistiniai bei ir rekreaciniai projektai: miške jie įrengė 460 m rekreacinį taką, iškasė 17 tvenkinių paukščiukams, ant pylimų pastatė porą apžvalgos aikštelių, įrengė poilsiavietes. „Manau, kad ir kiti galėtų tai daryti, nes padarius tikrai yra kuo pasidžiaugti", - teigė S. Vaitkus, sutikdamas, kad daugeliui sumanymų įgyvendinti reikia ir pinigų, ir laiko.

Pirmosios vietos laimėtojai Jolanta ir Steponas Vaitkai kvietė ir kitus miško savininkus nebijoti įgyvendinti įvairius sumanymus savo miškuose. Viduryje - LMSA pirmininkas Algis Gaižutis

Sklypo infrastruktūros tvarkymu išsiskiria ir antrosios vietos nugalėtojas Stanislovas Bagdonas, nuo 2010 m. konkurse dalyvaujantis kasmet. Jis taip pat didelį dėmesį skiria keliams tvarkyti, grioviams kasti, pralaidoms statyti. Konkursui pateiktoje 39 ha valdoje jis padarė įvažiavimą į miško aikštelę, ten stovi suoliukai, iškelti inkilai. „Labai malonu ir džiugu, kad įvertintas su meile atliekamas darbas", - apdovanojimu džiaugėsi S. Bagdonas, neslėpdamas, kad jam miškas suteikia ne tik finansinę naudą, bet ir moralinį pasitenkinimą. „Man visos mano valdos gražios ir mielos", - tikino miško savininkas, ūkininkaujantis 76 valdose.

Lentpjūvę turintis S. Bagdonas laiku atlieka kirtimus, o kirtimų atliekas panaudoja biokurui, kuriuo, jo žodžiais, kūrenamos Žagarės, Radviliškio ir kitos smulkios katilinės.

Nors konkurse Stanislovas Bagdonas kasmet dalyvauja nuo 2010 m., tik šiemet jam pavyko patekti į pavyzdingiausiai miško valdoje besitvarkančiųjų trejetuką

Jurbarkiškis Robertas Šiugžda savo valdose taiko beveik visas miško ūkines ir gamtosaugines priemones, darbus miške atlieka operatyviai, išvengdamas klaidingų sprendimų, nes pasitelkia ne tik miškininkystės žinias, bet ir nemažą šios srities darbo patirtį.

Miškininkas Robertas Šiugžda (viduryje) konkurse dalyvauja antrą kartą. Kairėje - aplinkos viceministras Linas Jonauskas

„Konkursui parinkau tris nedideles valdas, kuriose taikiau skirtingas ūkines priemones. Norėjau parodyti, kaip galima ūkininkauti miške ir kokia yra darbų miške įvairovė", - prisipažino R. Šiugžda. Viename pristatytame sklypelyje jis taikė atvejinį kirtimą, palikdamas tik perspektyvius pirmo ir antro ardo medžius, kitame - iškart po kirtimo paliko jį savaiminiam atžėlimui, tačiau, kad atžėlimas vyktų tolygiai, papildomai pasodino sodinukų. Trečiame plynos biržės sklype išbandė eglučių sodinimo iš rudens kauburėliuose technologiją. Nesvetimi R. Šiugždai ir savanoriški aplinkosauginiai įsipareigojimai: visose kirtavietėse paliekami seni medžiai ir uoksų pilni stuobriai, iškelta nemažai inkilų, prisodinta įvairiausių ornitochorinių rūšių augalų.

Renginyje dalyvavo per 200 miško savininkų bei gamtos mylėtojų

Trakuose per 200 miško savininkų bei gamtos mylėtojų subūrusiame renginyje ne tik apdovanoti pavyzdingiausiai ūkininkaujantys miško savininkai. Konferencijos „Miškas - žmogui, žmogus - miškui" metu miškų ūkio politikos aktualijas pristatė Seimo narys Kazys Grybauskas. LMSA pirmininkas Algis Gaižutis atkreipė miško savininkų dėmesį į naują mokestį - prie dabar mokamų 15 proc. norimą įvesti papildomą 5 proc. atskaitymą į valstybės biudžetą iš pajamų už žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Renginio pabaigoje parengta rezoliucija, kurioje Seimo ir Vyriausybės vadovai raginami nepritarti šio mokesčio įvedimui.

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas kvietė miško savininkus ir konkrečiai LMSA atstovus diskusijoms ir bendrų sprendimų paieškoms, juolab kad rengiamos Miškų įstatymo pataisos iš anksto kelia miško savininkų pasipiktinimą. „Tiek valstybinių, tiek privačių miškų tvarkymas yra prioritetinė valstybės miškų ūkio sektoriaus sritis. Mano įsitikinimu, ir vieni, ir kiti miškai turi būti tvarkomi vienodomis sąlygomis, nė viena pusė negali turėti išskirtinių sąlygų. Mes visada atsižvelgsime į visus jūsų pasiūlymus, išklausysime pastabas", - sakė viceministras.

Miško savininkų nuosavybės teisių būklę šalyje apžvelgė Lietuvos teisės instituto mokslininkė Kristina Ambrazevičiūtė, pripažindama, kad dažnai savininko teisė yra ribojama dėl viešojo intereso. LSMA valdybos narys Kęstutis Tubis supažindino su Medžioklės įstatymo pakeitimais, kurie, jo žodžiais, dar labiau blogina medžiotojų ir žemės ar miško savininkų santykius, nes savininkai yra visai ignoruojami. Jis siūlė politikams šį įstatymą peržiūrėti kaip visumą, mat kai kurios jo dalys paneigia viena kitą.

Konkursas „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda" su tam tikromis pertraukomis organizuojamas jau beveik dešimtmetį (nuo 2004 m.), kasmet iš eilės jis surengtas ketvirtą kartą.

Konkurse apdovanota po tris atstovus iš 10 apskričių

MŪ inf.