Anykščiai. Lietuvos ūkininkų sąjungos XXIX suvažiavime aptarti labiausiai žemdirbiams rūpintys su žemės ūkio, atskirų jo šakų perspektyvomis susiję klausimai. Baimintasi, kad valdžios reformos taps pagaliu žemės ūkio ratuose.

Po Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vėliava susitelkę apie 5000 šalies ūkininkų. Suvažiavime dalyvavo 39 (iš 42) skyrių atstovai.

„Ūkininko profesija nuolat reikalauja išmanymo ir naujų žinių, verčiančių privalomai mokytis visą gyvenimą, nes keičiasi klimatas, augalai, technologijos, aplinkosauginiai reikalavimai ir naudojamos priemonės. Ūkininkas dar turi akylai sekti ir politiką, joje dalyvauti, kad išliktų", - pranešime pabrėžė LŪS pirmininkas Jonas Talmantas.

Ūkininkai ir valdžios skersvėjai

Netrūko pirmininko kalboje priekaištų Vyriausybei. Jis išsakė žemdirbių lūkesčius, kad priimami kardinalių pertvarkų sprendimai būtų daromi atsakingiau.

Pasak J. Talmanto, pastaruoju metu įtampa žemdirbių visuomenėje akivaizdi. „Žemdirbiai tikėjosi socialiai teisingesnės mokesčių politikos žemės ūkio atžvilgiu iš pirmą kartą istorijoje praėjusių metų rudenį rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Tačiau neviltis dėl ateities didėja taip sparčiai, kaip nebuvo prie jokios kitos Vyriausybės", - kalbėjo jis.

J. Talmantas atkreipė dėmesį, jog ūkininkų mokestinės sąlygos prastesnės nei juridinių asmenų. Mat ūkininkas neturi galimybės pasinaudoti lengvata sumažinti apmokestinamąsias pajamas dėl vykdomo investicinio projekto, žemės įsigijimo vertės, mokslinių tyrimų; jis negali eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų tris kartus įskaityti į leidžiamus atskaitymus.

Suvažiavime dalyvavo 39 LŪS skyrių atstovai

Be to, ūkininkai gali pasinaudoti tik 50 proc. reprezentacinių sąnaudų įskaitymu į leidžiamus atskaitymus, kai tuo tarpu juridiniai asmenys gali įskaityti 75 proc. reprezentacinių sąnaudų.

Anot pranešėjo, ūkininkams neleidžiama diversifikuoti įvairinti veiklos, jie gali užsiimti tik žemės ūkio produktų gamyba, pirminiu perdirbimu ir paslaugų žemės ūkiui teikimu. „Norėdami užsiimti kitokia veikla, ūkininkai privalo registruoti kitą individualią veiklą arba kurti įmonę. Tai padidina veiklos administravimo sąnaudas. Tuo tarpu juridiniai asmenys gali užsiimti bet kokia veikla", - skirtumus vardijo J. Tamantas.

LŪS pirmininkas atkreipė dėmesį, kad Aplinkos ministerijos parengtame Žemės gelmių įstatyme numatyta apmokestinti gręžinių vandenį, kurį ūkininkai, žemės ūkio bendrovės naudoja iš savo žemėse, savais pinigais įsirengtų gręžinių.

„Gyvulininkystei tai būtų dar vienas smūgis, o visi reikalauja, kad ją reikia skatinti. Kažin, ar taip paskatinsim? Be to, vanduo naudojamas ūkyje ir kitoms reikmėms. Jo reikia ir daržovėms, vaisiams, uogoms", - apie dar vieną Vyriausybės planuojamą naštą žemdirbiui kalbėjo LŪS vadovas

LŪS pirmininkas įsitikinęs, kad ūkininkams labiausiai šiandien kenkia ne gamtos stichijos, o neprognozuojami politikos permainų skersvėjai, daromi Žemės ūkio ministerijos specialistų. Ir, anot J. Talmanto, „be jokios atsakomybės už padarytas klaidas".

„Metų metus buvome ministerijos pareigūnų įtikinėjami, kad Lietuvoje visiems suprantamo ir įprasto žemės našumo kriterijaus naudoti mažiau palankių ūkininkauti vietovių identifikavimui neleidžia Europos Komisija, nes neva tokios praktikos ES nėra. Tuo tarpu latviai sėkmingai jį taiko su tos pačios Komisijos palaiminimu", - valdininkų kalbų ir realybės priešpriešą įžiūri pirmininkas.

J. Talmantas siūlė pasvarstyti, koks turėtų būti žemės ūkis. „Žemės ūkio ministerija vis garsiau kalba apie žemės ūkio skyrių pertvarką. Tačiau nieko nekalba apie Žemės ūkio rūmų reformą. Jeigu užduotume klausimą kaimo žmogui, kas jam labiau reikalingas - žemės ūkio specialistas seniūnijoje ar žemės ūkio savivaldos organizatorius rajone, - įdomu, į kurią pusę nusvirtų svarstyklės?"

Ministras lengvesnio gyvenimo nežada

LŪS suvažiavime dalyvavęs Europos Parlamento narys Bronis Ropė paminėjo keletą prioritetinių ES siekių: „Europos Sąjunga stengiasi reguliuoti procesus, kad žemės ūkis būtų konkurencingas, o žemės ūkio produktai kokybiški ir prieinami europiečiams". Taip pat, anot jo, atkreipiamas didžiulis dėmesys į tai, kad sąžiningumo principu būtų sureguliuota grandinė „žemdirbys - gamintojas - prekybininkas".

Anot parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Kazio Starkevičiaus, dėl mokestinės bazės, kuri žemdirbiams yra mažiau palanki nei juridiniams asmenims, gali atsitikti taip, kad ūkininkų Lietuvoje gali ir nelikti. „Jiems bus palankiau persiregistruoti į bendroves", - apie galimą perspektyvą kalbėjo Seimo narys.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pripažino, kad yra „didelė bėda su finansais". „2014 metais buvo sumažintas bendrasis finansavimas. Galiu pasakyti, kad kaltos abi pusės - ir valdžia, ir ūkininkai. Nes norima gauti būtent šiandien ir kuo daugiau. Sukame galvas, iš kur gauti lėšų ūkininkaujantiems nenašiose žemėse. Jų šiandien Lietuvoje yra apie vieną milijoną hektarų", - ministras pasakė savo nuomonę, kad išmokos už ūkininkavimą nenašiose žemėse yra „vienos teisingiausių".

Žemės ūkio ministras už pažadų sienos nesislapstė - pripažino, kad ūkininkų padėtį vis labiau sunkins augančios sąnaudos, mokestinės bazės našta. „Ir nepriklausomai nuo to, kas valdžioje. Ir visuomenė pasisako, kad aplinkosauginiai klausimai būtų griežtinami", - tokią realybę atskleidė Žemės ūkio ministerijos vadovas.

Ūkininkų nuotaikos rajonuose

LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius iš tribūnos kalbėjo apie šalyje neegzistuojančios linininkystės skaudulius. Pasak jo, Lietuvoje ilgus metus sėkmingai plėtota linininkystė sunaikinta be pagrindo. „Trečią vietą pasaulyje Lietuva turėjo, kodėl nepabandyti iš naujo", - siūlė jis. Motyvavo ir tuo, kad mūsų šalyje tam tinkamos žemės, sąlygos, klimatas. Z. Aleksandravičius ragino atstatyti šią sunaikintą šaką, sutelkti tam mokslininkus, specialistus. „Nuo 2020 metų kažin ar rapsai bus auginami. Tuomet iškils problema, ką auginti", - perspėjo jis.

Apie tai, kad Lietuvoje nėra nuosaikios ir ilgalaikės žemės ūkio strategijos kalbėjo LŪS Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas. „Su kiekviena valdžia keičiasi žemės ūkio strategija ir kryptys. Buvo serbentų, šaltalankių, vaistažolių strategijos. Panašu, kad ir su ankštiniais augalais panašiai", - svarstė jis. S. Jundulas.

Jis piktinosi ir dėl to, kad žemdirbiams klijuojama pačių didžiausių aplinkos teršėjų etiketė. „Niekur nepateikiami skaičiai, kokią dalis taršos tenka pramonei", - priminė jis.

Apie didėjančią mokesčių naštą bėdojo Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius. Anot jo, žemdirbiai kuo toliau, tuo labiau apmokestinami. „Dabar turi susimokėti ir už tas paslaugas, kurias anksčiau atliko valstybė. Ir tas apmokestinimas išsiskiria iš kitų verslų", - žemdirbių nuoskaudas išsakė pirmininkas.

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius kalbėjo ir apie susidariusias žirkles tarp dviejų žemės ūkio krypčių - augalininkystės ir gyvulininkystės. Jis svarstė, jog santykis gerokai išsikreipė ir gyvulininkystė tampa merdinčiu sektoriumi

Priekaištai Žemės ūkio ministerijos atstovams skambėjo ir iš LŪS Joniškio skyriaus pirmininkės Lilijos Šermukšnienės lūpų.

„Ministerija negina žemdirbių interesų. Jei ir toliau taip gins, liksime tarp gaunančių mažiausias išmokas", - perspėjo ji Lilija Šermukšnienė

LŪS Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus iškėlė klausimą dėl „sofinių" ūkininkų problemos. „Išmokas turi gauti tie, kurie žemę dirba. Ministerija turėtų peržiūrėti išmokas tiems, kurie mulčiuoja dirvas ir nieko neaugina", - ragino jis.

J. Talmantas pirmininkaus ketvirtą kadenciją

Suvažiavimo darbotvarkėje buvo pirmininko bei jo pavaduotojų rinkimai. Įstatuose nurodyta, jog LŪS pirmininkas renkamas trejų metų kadencijai. J. Talmantas šiemet baigė savo trečiąją kadenciją - organizacijai jis vadovauja 9 metus.

Beveik vienbalsiai (iš 39 balsavusiųjų 1 narys kandidatūrai nepritarė ir 2 susilaikė) buvo pritarta J. Talmanto kandidatūrai ir jis buvo išrinktas pirmininku ketvirtai kadencijai.

Pavaduotojais pirmininkas pasiūlė: LŪS Joniškio skyriaus pirmininkę Liliją Šermukšnienę, Ignalinos skyriaus pirmininkę Marijoną Lukoševičienę, Jonavos skyriaus pirmininką Rimantą Kubiliūną bei Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininką Raimundą Juknevičių. Kandidatūroms buvo pritarta.

LŪS revizorė Ona Račkienė pristatė 2016 metų LŪS patikrinimo aktą. Pasak jos, šalia sunkumų, kurių nepavyksta išvengti, yra ir neblogų naujienų - tai sumažėję įsiskolinimai. O. Račkienė į revizoriaus pareigas nebekandidatavo. Naująja LŪS revizore patvirtinta Loreta Smolskienė.

Į darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl nario mokesčio dydžio bei apskaičiavimo metodikos nustatymo suvažiavime nebuvo svarstytas. Balsavimo teisę turintys nariai paprašė laiko aptarti mokesčio klausimą su savo skyrių ūkininkais.

MŪ inf.