Vilnius. Atėjo laikas veterinarijos gydytojams išeiti iš mentalinės anestezijos būklės ir naudoti antibiotikus protingai bei atsakingai. Taip pareiškė Danijoje dirbantis veterinarijos gydytojas Audrius Furmonavičius, antimikrobinio atsparumo problemą prilyginęs globalinei klimato kaitai.

Vilniuje surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Iššūkiai sprendžiant antimikrobinio atsparumo (AMR) problemą" A. Furmonavičius pristatė Danijos patirtį, mažinant antibiotikų naudojimą melžiamoms karvėms. Lietuvos Veterinarijos akademijos absolventas (1993 m.) Kopenhagos Karališkajame veterinarijos ir žemės ūkio universitete yra apgynęs mokslų daktaro disertaciją (1998 m.) ir nuo tada dirba Danijoje su stambiais gyvuliais, daugiausia - pieninėmis karvėmis.

A. Furmonavičiaus įsitikinimu, neatsakingo antibiotikų naudojimo sukelta problema ir globalinė klimato kaita yra išprovokuotos žmogaus ir sunkiai valdomos. Pirmieji antimikrobinio atsparumo požymiai užfiksuoti dar 1968 m. Didžiojoje Britanijoje, tuoj po to buvo išleistos rekomendacijos nenaudoti augimą skatinančių medžiagų produkcijos gyvūnams. „Bet tik po 30 metų, 1998-aisiais, naudoti antibiotikus gyvulių augimui skatinti uždraudė Skandinavijos šalys, tarp jų ir Danija, o ES tokį įstatymą priėmė dar beveik po dešimtmečio - 2006 metais", - stebėjosi A. Furmonavičius.

Danijoje dirbantis veterinarijos gydytojas dr. Audrius Furmonavičius pristatė Danijos patirtį, mažinant antibiotikų naudojimą melžiamoms karvėms

Antibiotikų produkcijos gyvuliams gydyti Danijos ūkininkai gali gauti tik su veterinarijos gydytojo išrašytu receptu. Iš šios šalies veterinarų 1995 m. atimta galimybė uždirbti, parduodant vaistus. „Visiems buvo didelis šokas, visi žiūrėjo vienas į kitą - ką daryti? Teko pradėti naudoti savo išsilavinimą ir žinias, ir imti pinigus už patarimą, o ne už produktą", - pasakojo veterinarijos gydytojas.

Jeigu gyvuliui sušvirkščia savo atsivežtus vaistus, Danijos veterinaras už juos gali taikyti 10 proc. antkainį. Jeigu ūkininkui palieka vaistų buteliuką 3 dienoms, už jį gali imti 5 proc. antkainį. Ir veterinarinės institucijos, pasak A. Furmonavičiaus, labai griežtai seka, kad veterinarijos gydytojas elgtųsi etiškai.

Antibiotikus Danijoje, kaip ir Olandijoje, galima naudoti tik gyvuliui gydyti, bet ne profilaktikai. „Prieš 3 metus Danijos veterinarijos gydytojų asociacija, keli universitetai ir vienas žinių centras išleido rekomendacijas, kaip gydyti karvę. Gal ir juokingai skamba, bet jeigu paanalizuotumėte, kiek skirtingų „meniškų" gydymo būdų taikoma Danijoje, gal Lietuvoje ir galbūt kitose šalyse, tai nebebūtų taip juokinga. Paprasčiausiai penicilinas - siauro spektro antibiotikas - yra pirmojo pasirinkimo vaistas karvei gydyti, jeigu nėra nustatytas kitas sukėlėjas, atsparus penicilinui", - apie danišką patirtį pasakojo lektorius.

Danijoje galioja nuostata, kad antros ir trečios kartos cefalosporinai išvis neturi būti naudojami produkcijos gyvuliams - karvėms ir pieno krypties gyvuliams, o fluorochinolonus karvėms naudoti draudžiama, jeigu nėra tyrimais nustatyta, kad tik šis vienintelis preparatas veikia sukėlėją.

Visi Danijoje išrašyti vaistai patenka į duomenų bazę, kuriame matosi, kuris veterinarijos gydytojas, kokiam ūkiui išrašė vaistus, kokie yra vaistų likučiai ūkyje. Visas sunaudotas vaisto dozes ūkininkas taip pat registruoja specialioje programoje. „Todėl Danijoje žinome, ne kiek antibiotikų bendrai, o kokio konkrečiai antibiotiko ir kiek yra sunaudojama gyvuliams gydyti. Paskutiniuoju metu mums nepavyksta sumažinti bendro antibiotikų sunaudojimo nacionaliniu lygiu, bet mes sumažinome cefalosporinų ir kitų kritinių antibiotikų kiekį „balto" penicilino sąskaita. Tai - gera tendencija, nes žinome, kad Danijoje beveik visi sukėlėjai jautrūs penicilinui, todėl nereikia naudoti plataus spektro veikimo antibiotikų", - teigė svečias iš Danijos.

Tešmens uždegimą, neturint pieno tyrimo rezultatų ir potencialaus patogeno, Danijoje galima gydyti tik penicilino prokainu. Norint gydyti kitu preparatu, privalu paimti pieno mėginį. „Taigi, pagal daniškas veterinarines instrukcijas penicilinas yra pirmiausia naudojamas, nes gyvuliams gydyti jis yra tinkamas ir nėra svarbus žmonių medicinoje", - sakė A. Furmonavičius.

Su receptu gauti antibiotikų danų ūkininkui nėra sunku. Bet karvės negali gauti daugiau negu 2,1, o jauni gyvuliai - 1,2 vidutinės dienos dozės. Tai - didelis kiekis, jam kontroliuoti Danija turi mechanizmą. Pasak A. Furmonavičiaus, veterinarijos gydytojas gali sekti, kiek sunaudojama antibiotikų fermose, su kuriomis turi sutartis - tai matosi duomenų bazėje. Jeigu 9 mėn. iš eilės ūkyje viršijama antibiotikų sunaudojama riba, ūkininkui skiriama bauda ir jis gali patekti į sąrašą dažniau tikrinamų ir vizituojamų ūkių, o tai taip pat reikš papildomas išlaidas. Ir kadangi veterinarijos gydytojas atlieka svarbų vaidmenį - išrašo vaistus, todėl jam taip pat skiriamos baudos. O iš padidintos priežiūros zonos ūkiui išeiti užtrunka dvejus metus. Tokia sistema tikrai neleidžia gyvuliams duoti antibiotikų be rimtos priežasties.

„Taigi, prevencija yra viena iš protingo antibiotikų, o tuo pačiu - ir antimikrobinio atsparumo mažinimo priemonių", - teigė A. Furmonavičius. Jo teigimu, veiksmingas netgi veršelio girdymo indo plovimas su muilu, nekalbant apie vakcinavimą, biosaugą ir pan. „O diagnostika yra kertinis akmuo šioje situacijoje - mes, veterinarijos gydytojai, turime visas galimybes greitai išsiaiškinti patogeną. Ir pagalvokime, ar reikia gydyti seną karvę su lėtine stafilokoko infekcija ar kitomis patologijomis, kai gydant ar negydant efektas tas pats? Ir kol neturite laboratorijos atsakymų, naudokite peniciliną. Kalbant apie dozavimą, esu įsitikinęs, kad geriau 1 ml daugiau negu mažiau, nes nevisiškai išgydytas gyvulys tik stimuliuoja mikrobų atsparumo vystymąsi", - kalbėjo veterinarijos gydytojas iš Danijos, pridūręs, kad reguliarūs veterinaro vizitai į ūkius, gyvulių sveikatingumo ir gerovės gerinimas, taip pat gali labai sumažinti antibiotikų naudojimą.

Tarptautinę mokslinę konferenciją „Iššūkiai sprendžiant antimikrobinio atsparumo (AMR) problemą" praėjusią savaitę Vilniuje surengė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba  (VMVT) kartu su Europos maisto saugos tarnyba (EFSA).

MŪ inf.