Molėtai. Tyliame ir ramiame vienkiemyje Bebrusų kaime, Luokesos seniūnijoje, veikia tradicinių amatų centras „Meniškas kaimas". Čia žiedžiami puodai ir liejamos žvakės, pinamos tautinės juostos ir veliami veltiniai. Centrui vadovaujanti Lina Dieninė (nuotr.) sako, kad pagrindinis darbo tikslas - sudominti vaikus senaisiais amatais, parodyti, kad ir kaime galima rasti įdomios veiklos.

Tradicinių amatų centras „Meniškas kaimas" buvo įkurtas 2008 m. Vienkiemio sodybos šeimininkai Birutė ir Vilius Šešekauskai dar 1997 m. įkūrė keramikos dirbtuves, kuriose patys ir dirbo. Norėdami išsaugoti ir populiarinti tradicinę juodąją keramiką, kasmet rengė juodosios keramikos seminarus.

Svečius su daina pasitinka šaunus balsingas tercetas - bendruomenės pirmininkė Lina Dieninė su broliu Kęstu ir sese Rūta

„Meniškam kaimui" dabar vadovauja B. ir V. Šešekauskų dukra Lina Dieninė. Čia toliau tęsiamos keramikos amato tradicijos ir plėtojamos naujos veiklos: kasmet organizuojamos kūrybinės vaikų stovyklos, įvairiuose Lietuvos miestuose rengiamos keramikos darbų parodos, centre vedamos edukacinės programos tradicinių švenčių temomis. Bendruomeniškumui skatinti centras kasmet organizuoja užgavėnių šventę, kalėdinę popietę.

Amatų centras veikia renovuotame mokyklos pastate - renovacijos darbams atlikti buvo parengtas projektas ir gauta ES paramos lėšų

Bendruomenės pirmininkė Lina Dieninė sako, kad artėjant mokslo metų pabaigai, prasideda tikras darbymetis. Moksleivių ekskursijos čia atvažiuoja pasižiūrėti ir savo rankomis išbandyti keramiko, žvakių liejiko, odininko, vilnos vėlėjo amato. O pats didžiausias lankytojų antplūdis centre būna per Kalėdinį laikotarpį - tada centre apsilanko apie pusantro tūkstančio vaikų. „Pernai per Kalėdas visų norinčių net nesutalpinome", - populiarumu džiaugiasi L. Dieninė.

Centre patirtimi ir meistrystės paslaptimis su lankytojais noriai dalijasi tikri savo darbo entuziastai. Viena iš jų - liaudies meno kūrėjos vardą turinti Jolanta Žalalienė. Moteris jau daugiau kaip 10 metų pina tautines juostas. Viskas prasidėjo nuo tada, kad Jolanta pradėjo lankyti folkloro kolektyvą ir jai prireikė tautinių drabužių. Tuomet moteris pamatė, kad nėra taip lengva rasti norimo ilgio ir spalvų tradicinių aukštaitiškų tautinių juostų.

Liaudies meno kūrėja Jolanta Žalalienė nė kiek nesijaudina, kad ne visos jos juostos nuperkamos, mat pats pynimo procesas jai yra tarsi meditacija

Amatą įvaldyti pavyko ne iš karto. Jolanta neslepia, kad prireikė beveik 2 metų, kol pavyko nupinti nepriekaištingos kokybės juostą. Pinti moteris išmoko pati, susiradusi ir gerai išstudijavusi seną knygą apie šį amatą. „Juostų pynimas man - tarsi mano gyvenimo būdo dalis, savotiška meditacija, poilsis po darbo dienos", - pasakoja darželio auklėtoja dirbanti moteris.

Senovėje liejant žvakes, indas su vašku buvo statomas ant karštų ką tik išvirtų bulvių puodo - kad vaškas nesustingtų

Kokios juostos būdingos šiam Aukštaitijos kraštui, ji sako nusižiūrėjusi muziejuose. „Eksperimentuoti negaliu, turiu laikytis tradicijų", - sako tautinio paveldo sertifikatą turinčias juostas pinanti kūrėja.

Juostos pinamos iš vilnonių ar pusvilnonių siūlų. Pagrindinės siūlų spalvos - raudona, žalia, smėlio, mėlyna, labai retai violetinė ir balta. „Išsitempiu maždaug 3 m ilgio siūlus. Juosta pinama nuo vidurio - pirma į vieną galą, tada į kitą. Vyriškos juostos platesnės ir ilgesnės už moteriškas, jos taip pat sodresnių spalvų", - apie savo darbą pasakoja J. Žalalienė.

Vienai juostai nupinti prireikia maždaug dviejų dienų. Geriausia, pasak Jolantos, jau žinoti, kokiam žmogui juosta bus skirta ir prie kokio drabužio derinama, tada galima tiksliai apskaičiuoti juostos ilgį ir parinkti spalvas. Daugiausiai juostų nuperka tautinių dainų ir šokių kolektyvai. Viena ilga juosta, skirta juosmeniui persijuosti, kainuoja 33 eurus. Ne visus darbus meistrė iš karto parduoda - tiesiog pina ir deda į skrynelę.

Jurgos Zaikinės rankose vilna virsta tvirtu, šiltu ir tikrai dailiu apavu - veltiniais ir šlepetėmis

Gera stebėti, kaip vilnos vėlimo meistrė Jurga Zaikinė įgudusiais judesiais velia šlepetes. Vienai porai šlepečių padaryti meistrė sugaišta apie 3 valandas. Kad šlepetės išeitų identiškai vienodos, vilnos kuokštai pasveriami. Jos veltos šlepetės ne tik labai dailios, bet ir lengvutės, tvirtos ir šiltos. Jas labai pamėgo pirkti užsieniečiai, vertinantys natūralumą. Užklijavus specialų padą, veltą avalynę galima nešioti ir lauke, ne tik kambaryje. Jurga velia ir veltinius - vaikams ir suaugusiems.

Moteris pasakoja, kad nuo vaikystės ją žavėjo mezgimas, nėrimas, drabužių modeliavimas. Pirmąjį savo megztinį nusimezgė būdama 11 metų. 2008 metais, augindama vyresnėlį sūnų, atrado veltinį. Daug išmoko iš Viltės Kazlauskaitės knygos „Veltinis", vėliau informacijos ieškojo internete, o geriausias mokytojas - patirtis. J. Zaikinė visus savo gaminius velia šlapiuoju būdų.

Gera pajusti molio minkštumą

Be abejonės, vienas svarbiausias amatų, kurio mokoma „Meniškame kaime" - keramika. Sodyboje atnaujintos dvi juodkrosnės, pastatyta raugo keramikos krosnis ir aukštakrosnė. „Meniškame kaime" kasmet organizuojamas Tarptautinis juodosios ir raugo keramikos seminaras - 2 savaitėms susirenka profesionalūs keramikai. Šiemet, pavyzdžiui, jame dalyvaus keli meistrai iš Ispanijos. Po šio renginio bendruomenė pakviečiama į pabaigtuvių šventę ir keramikų darbų parodą, kur visi gali grožėtis meistrų kūriniais.

Vasarą „Meniškas kaimas" laukia 10-14 metų vaikų, kuriems organizuojamos kūrybinės stovyklos. Organizatoriai garantuoja, kad nuobodžiauti tikrai neteks, o iš stovyklos kiekvienas parsiveš ne tik įspūdžių, bet ir savo rankomis padarytų darbelių.

MŪ inf.