Akademija (Kauno r.). Jubiliejinė, 25-ąjį kartą VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje vykusi mokslinė-praktinė konferencija „Žemdirbio vasara 2024“ šiemet daugiausiai dėmesio skyrė moksliniams tyrimams, skirtiems dirvožemių sveikatai gerinti, klimato kaitai švelninti, skaitmeninėms technologijoms.

Šiųmetė konferencija taip pat skirta VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) įkūrimo šimtmečiui. Renginio metu vyko ir šventinis Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) suvažiavimas – įteiktos nominacijos Garbės nariams ir Lietuvai nusipelniusiems agronomams.

Į konferenciją susirinko gausus šalies žemdirbių ir agronomų būrys, atvyko žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, VDU rektorius Juozas Augutis, dalyvavo renginį remiančių agroverslo įmonių specialistai. 

Kaip pabrėžė konferenciją pradėdamas VDU rektorius J. Augutis, agronomijos mokslas tapo labai tarpdisciplininis. Tai nebėra primityvus dalykas, kaip galbūt kažkada seniai atrodė, nes dabarties iššūkiai verčia žemdirbius spręsti visai kitas problemas negu anksčiau.

„Todėl be mokslo integracijos neišsiversime, visi mokslai sueina į vieną. Niekas negali pasakyti, kad Lietuvai žemės ūkio nėra svarbus“, – sakė rektorius.

Konferencijos dalyvius sveikino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė ir Agronomijos fakulteto dekanė Aida Adamavičienė

Žemės ūkio ministras K. Navickas kalbėjo apie mokslo indėlio į praktiką svarbą. Ministras akcentavo: „Agronomijos mokslas sukūrė labai tvirtus pagrindus, bet šiandieną nebepakanka apsiriboti tik žemės ūkiui. Žaliasis kursas reikalauja plėsti žinias ne tik apie tai, kaip užauginti derlių. Jūs galite padėti užauginti ir bioįvairovę, nes kitiems sektoriams labai trūksta šios srities žinių.“

VDU ŽŪA kanclerė Astrida Miceikienė pasidžiaugė tuo, kad per 25 metus „Žemdirbio vasara“ nenuslopo, kad daugybė žemdirbių domisi mokslo naujovėmis, tai rodo jų aktualumą.

„Žemės ūkio akademija niekada nebuvo nutolusi nuo žemės ūkio verslo. Kasmet vykdome apie 150 didesnių ir mažesnių mokslo tyrimo projektų, kuriuose dalyvauja ir agroverslas“, – sakė kanclerė.

„Žemės ūkis yra vienas iš šalies ekonomikos variklių, todėl agronomų reikia ir reikės ateityje“, – sakė ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė Aida Adamavičienė, paraginusi visus kviesti jaunimą studijuoti šią specialybę.

LAS istorija – dalis Lietuvos istorijos

Pranešimą „Lietuvos agronomų sąjunga Žemės ūkio akademijos šimtmečiui: metai, įvykiai, žmonės, žvilgsnis į žemės ūkio ateitį“ pristatė LAS pirmininkas dr. Edvardas Makelis.

„Daugiau nei prieš šimtą metų atkūrus Lietuvos valstybę, įvyko didžiuliai pokyčiai žemės ūkyje, pramonėje, kultūroje. Burtis į profesinę organizaciją – Lietuvos agronomų sąjungą – nuspręsta taip pat daugiau nei prieš 100 metų“, – sakė E. Makelis.

LAS nariai, šviesiausi protai stojo ir prie valstybės vairo, užėmė aukštas vadovaujančias pareigos, buvo signatarai...

„Nedaug visuomeninių organizacijų gali pasigirti tiek laiko trunkančia istorija, kurioje įrašyti aktyvių, daug nuveikusių agronomų vardai. Ir tuomet, ir dabar jų darbas svarbus, siekiant didinti agronomo profesijos prestižą, puoselėjant žemdirbystės kultūrą, ieškant inovatyvių sprendimų, tausojančių dirvožemį ir mus supančią aplinką“, – akcentavo E. Makelis. 

Agronomų sąjungos apdovanojimai

Šventinėje konferencijos dalyje buvo paskelbti ir apdovanoti LAS Garbės nariai ir Lietuvai nusipelnę agronomai. Šias nominacijas LAS teikia kasmet.

Šiemet Garbės nario vardai suteikti: ŽŪA mokslininkei dr. Darijai Jodaugienei, Varėnos skyriaus nariui Juozui Vekšiui, Šiaulių skyriaus nariui Mindaugui Liutvinskui ir Šakių skyriaus nariui Vidmantui Muraškai.

Lietuvai nusipelniusio agronomo vardai suteikti LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkei dr. Romai Semaškienei ir ŽŪA Agronomijos fakulteto profesoriui dr. Vaclovui Bogužui.

LAS pirmininkas Edvardas Makelis sveikina ŽŪA Agronomijos fakulteto prof. Vaclovą Bogužą, kuriam suteiktas Lietuvai nusipelniusio agronomo vardas

Lauko eksperimentai ir mokslininkų įžvalgos

Konferencijoje taip pat pristatyti naujausi mokslo tyrimai, vykdomi ŽŪA bandymų stotyje, agroverslo įmonių atstovai kalbėjo ir demonstravo robotų, dronų galimybes žemės ūkyje.

Renginio dalyvius sudomino roboto galimybės

Kaip sakė ŽŪA Bandymų stoties direktorius prof. Rimantas Velička, Bandymų stotis neatsiejama nuo akademijos istorinės raidos, čia susiformavo agronomijos mokslo ir tarpdisciplininių tyrimų mokyklos, čia kasmet atliekama per 50 lauko eksperimentų aktualiais žemės ūkio klausimais, čia gimsta naujausios mokslo rekomendacijos, daktaro disertacijos, baigiamieji studentų darbai, praktinės patirtys, įvairūs mokslo sklaidos renginiai.

„Akademijos šimtmečiu Bandymų stotis nuėjo prasmingą kelią nuo arklinių padargų iki skaitmeninių technologijų“, – sakė R. Velička.

Konferenciją vedė ŽŪA kanclerės pavaduotoja prof. Aušra Blinstrubienė ir Bandymų stoties direktorius prof. Rimantas Velička

Raktas geram derliui ir dirvožemio tausojimui

Apie organinės anglies kaupimą ir sveiko dirvožemio formavimą kalbėjęs prof. V. Bogužas apžvelgė unikalių, kelias dešimtis metų vykdomų bandymų duomenis, kurie gali labai gerai atskleisti, kas vyksta dirvožemyje, įvertinti pokyčius.

Seniausias sėjomainų bandymas buvo įrengtas prieš 57 metus ir tebevykdomas iki šiol. Jame yra 9 skirtingos sėjomainos, tarp kurių ir monokultūros, trilaukė, vien javų, intensyvi ir kt. Taikomi skirtingi dirvožemio organikos atstatymo būdai: šiaudai, mėšlas, daugiametės žolės, sideratai. Kaip pastebėjo V. Bogužas, anglies sukaupimas sėjomainose labai skiriasi, didesnis koeficientas ten, kur daugiau organikos sugrąžinama į dirvą.

Kitas ilgametis bandymas, kur tiriamos žemės dirbimo sistemos, vykdomas nuo 1988 m. O nuo 2000 m. jame įtraukta ir tiesioginė sėja į neįdirbą dirvą. Duomenys rodo, kad mažiausios organinės anglies sankaupos arimuose, o didžiausios – tiesioginės sėjos laukeliuose.

Trečiasis ilgametis tyrimas vykdomas nuo 2000-ųjų, čia nagrinėjami agroekosistemų tvarumo klausimai. Kaip pastebėjo V. Bogužas, tiesioginė sėja, tarpiniai pasėliai ir šiaudų panaudojimas – geriausias būdas organinei angliai kaupti.

O universalus raktas geram derliui ir dirvožemių tausojimui – tinkama sėjomaina.

Ar naudosis žemdirbiai ligų ir kenkėjų prognozavimo modeliais

Viena aktualių šiandieninės agronomijos temų – integruotoji kenksmingųjų organizmų kontrolė (IKOK). Apie tai kalbėjusi dr. R. Semaškienė sakė, kad aštuonis pagrindinius IKOK principus Europos mokslininkai paskelbė 2011 m., o apie tai pradėta kalbėti jau prieš kelis dešimtmečius. Literatūroje pateikiamos net kelios dešimtys IKOK apibrėžimų.

„IKOK yra didžiulė dėlionė, visuma, į kurią taip pat įeina ir sėjomainos, prevencija, stebėjimas, prognozavimas“, – sakė R. Semaškienė.

Beje, mokslininkams kol kas nepavyksta apibendrinti naudos pasėlių apsaugai nuo kenksmingų organizmų sumažinto žemės dirbimo technologijų atveju, kuris, kaip minėta, turi privalumų dirvožemio sveikatos atžvilgiu.

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkei dr. Romai Semaškienei suteiktas Lietuvai nusipelniusios agronomės vardas

R. Semaškienė pristatė 12-šalių, tarp kurių ir Lietuva, kuriamą naują kenksmingų organizmų prognozavimo platformą. Tikima, kad ji galėtų pasitarnauti žemdirbiams, planuojantiems pasėlių apsaugos darbus.

„Tam, kad sprendimų priėmimo modeliai būtų patikimi, reikia ilgalaikių tyrimų. Be to, skirtingose šalyse ligų ir kenkėjų plitimas taip pat skiriasi. Svarbu modelius pritaikyti vietos sąlygoms“, – sakė R. Semaškienė.

Keliamas klausimas ne tik dėl ūkininkų pasitikėjimo sprendimų priėmimo modeliais, bet ir dėl to, ar ateityje žemdirbiai pasirengę už tokias paslaugas mokėti. Vykdytos apklausos parodė, kad nemaža dalis naudojasi ir naudotųsi prognozavimo platformomis, tačiau, jeigu jos būtų mokamos, tai ūkininkams svarbi kaina.

Daugiamečiai javai, margainiai, žieminiai žirniai

Antroje konferencijos dalyje renginio dalyviai galėjo pamatyti Bandymų stoties laukuose vykdomus naujausius tyrimus. Be tradiciškai ne vienus metus atliekamų bandymų su rapsais, miežiais ir kitais augalais, mokslininkų dėmesys kryptas ir į naujovių paieškas.

Viena tokių – pirmą kartą Lietuvoje auginami melsvieji varpiai, kurie vadinami daugiamečiais javais, o Amerikoje – „kernza“.

Juos pristačiusi mokslininkė dr. Zita Kriaučiūnienė sakė, kad varpius tyrinėja JAV mokslininkai, tam skiriama daug lėšų, siekiama išvesti derlingesnes veisles.

Šie augalai gali duoti derlių kelis metus, tačiau kol kas jis nedidelis – iki 1 t/ha grūdų. Jie tinka maistui, pašarams, alui gaminti ir pan. Varpių privalumai – galinga šaknų sistema ir atsparumas sausroms, ligoms, kenkėjams, vieną kartą pasėjus galimybė imti derlių kelis metus. Ar jie ateityje ras vietą ūkininkų laukuose, pamatysime.

Mokslininkė dr. Zita Kriaučiūnienė pristatė naujus augalus, tiriamus Bandymų stotyje, - melsvuosius varpius

Kitas įdomus augalas – margainis. Jau trečius metus jie tyrinėjami Bandymų stotyje. Kaip sakė dr. Rita Pupalienė, margainiai kilę iš Viduržemio jūros šalių ir ten netgi tapę agresyviomis pikžolėmis. Tačiau iš jų sėklų galima spausti vertingą aliejų ir jas pačias vartoti maistui.

Pas mus augalai užauga iki 1,5 m, subrandina 1–1,5 t/ha sėklų. Margainiai nereiklūs dirvožemiui, drėgmei. Kadangi augalai turi dygliuotus lapus, tiktų laukų pakraščiuose kitų pasėlių apsaugai nuo laukinių gyvūnų.  

Bandymų stotyje šiemet galima pamatyti ir žieminių žirnių laukelių – mokslininkai tiria skirtingo sėjos laiko ir sėklos normų įtaką augalų peržiemojimui ir derliui. Šie klausimai aktualūs ūkininkams, kadangi žieminiai žirniai populiarėja, o jų auginimo agrotechnika dar nėra visiškai aiški.

ŽŪA mokslininkai įrengė ir įvairių energetinių augalų kolekciją – nagrinėjama, kokie iš jų geriausiai tiktų įvairioms energijos išgavimo reikmėms. Taigi, naujų tyrimų, naujų duomenų daug. Visi jie galiausiai pasitarnaus mūsų šalies žemės ūkio plėtrai.