Akademija (Kėdainių r.) Šiandien startavo 11-oji žemės ūkio technologijų paroda „Agrovizija 2017". Šįkart įrengta rekordiškai daug bandymų - net 700 laukelių, kurie užima 35 ha plotą. Antrąją ir trečiąją parodos dienas vyks įspūdingi technikos šou, kuriuose bus demonstruojamos purkštuvų ir sėjamųjų galimybės.

Parodos reklaminiuose plakatuose šiemet nebeliko simbolio, lydėjusio ją nuo pirmojo renginio - guminių batų. „Batukus išaugome, jie tapo istorine relikvija, liudijančia šlovingą „Agrovizijos" pirmąjį dešimtmetį. Pirmosios parodos atidarymo metu sakiau, kad tvirtai stovėdami ant žemės, mes drąsiai pasitinkame ateitį. Pradėdami antrąjį parodos dešimtmetį, raginame kelti galvas aukščiau, žvelgti plačiau. Virš mūsų ir aplink mus driekiasi didžiulis aukštųjų technologijų, mokslo žinių ir informacijos laukas, lobynas, kurio reikšmė nuolat auga ir kuriuo būtina pasinaudoti kuriant modernų ūkį, gebantį konkuruoti su labiausiai išsivysčiusių Europos šalių žemės ūkiais", - portalui manoukis.lt sakė šio renginio siela, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Aušra Beniulienė.

Parodos atidaryme dalyvavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius 20 metų mūsų šalies kraštovaizdis labai stipriai pasikeitė, o šie pokyčiai atspindi milžinišką augalininkystės pažangą.

„Pradėjome ūkininkauti turėdami vikšrinius traktorius, bielorusus, kiroviecus, svajojome apie geresnį gyvenimą, tačiau nė nesapnavome vaizdo, kokį regime šiandien Lietuvos laukuose. Ekonominiu požiūriu tikriausiai joks šalies ūkio sektorius nepadarė tokios didžiulės pažangos kaip augalininkystė - tiek kokybės, tiek kiekybės prasme", - kalbėjo ministras B. Markauskas

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys parlamentaras Žygimantas Pavilionis džiaugėsi augančiomis Lietuvos žemės ūkio eksporto apimtimis, aukšta lietuviškos žemės ūkio produkcijos kokybe, pabrėždamas, kad dalis politikų kol kas nesuvokia agrarinio sektoriaus svarbos ir žemdirbių galios.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktorius dr. Gintaras Brazauskas pažymėjo, kad paroda, padariusi vienų metų patrauką, įgavo naujų jėgų - vien parodos plotas išsiplėtė 20 proc.

„Parodoje daug naujovių, inovacijų, tačiau jos nenukrito iš dangaus: reikia daug mažų žingsnių, norint padaryti didelį šuolį. Kokį šuolį padarė Lietuvos žemdirbiai, galima pamatyti Žemdirbystės instituto stende, kuriame pristatomos mūsų šalies ūkininkų auginamų javų kolekcija nuo 1930-ųjų metų", - sakė Gintaras Brazauskas, linkėdamas kiekvienam atrasti naujovių

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pažymėjo, kad ūkio pažanga priklauso nuo politikų sprendimų, ir apgailestavo, kad žemdirbiškiausias atkurtosios Lietuvos parlamentas, užuot gynęs ūkininkus, ketina pjauti lengvatas ir krauti dar didesnę mokesčių naštą. J. Talmantas atkreipė dėmesį, kad į parodos atidarymą neatvyko niekas iš Seimo Kaimo reikalų komiteto narių, neskaitant ministro B. Markausko. Kaimo reikalų komitetas šiandien yra surengęs išvažiuojamąjį posėdį Varėnos rajone.

Kas geriausiai padidino pridėtinę vertę?

Parodos organizatorė A. Beniulienė ir J. Talmantas pristatė parodos dalyviams ir lankytojams linksmą reginį - pridėtinės vertės auginimo varžytuves. Valdžios, kitų įstaigų, organizacijų atstovai buvo pakviesti sufasuoti žirnius į maišus po 1 kilogramą - kuris tiksliau.

Pridėtinės vertės kūrimo varžytuvės

Kiekvieną maišelį reikėjo papuošti sugalvotu prekės ženklu, pavadinimu ir parduoti aukcione. Aukciono metu surinkti pinigai buvo skirti Vilniaus arkivyskupijos „Caritas" organizacijos socialinių paslaugų centrui „Betanija".

Tiksliausias žirnių fasavimo varžytuvėse buvo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Svideskis, kurio iš akies pripildytas maišas žirnių svėrė 1045 g. Šis maišelis žirnių, pavadintas „Skanūs. Vaikams", aukcione buvo parduotas už 100 eurų. Iš viso 10 kg žirnių aukcione buvo parduota už 700 eurų.

Varžytuvių laimėtojas – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Svideskis

Dėkodamas už surinktas lėšas, socialinių paslaugų centro „Betanija" vadovas Vladyslav Bortkevič sakė, kad kiekvienas euras yra svari parama organizacijai, kuri šiuo metu kasdien sostinėje pamaitina karštais pietumis apie 250 skurdžiai gyvenančių žmonių. Jis kvietė žemdirbius paremti „Betaniją" ir maisto produktais - organizacijai reikia mėsos, pieno, bulvių, daržovių, vaisių.

Po sėkmingo aukciono: Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, socialinių paslaugų centro „Betanija" vadovas Vladyslav Bortkevič (centre) ir Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė

Auksinį branduolį sudaro parodos senbuviai

Parodos dalyvių branduolį sudaro senbuviai, dalyvaujantys nuo pirmųjų parodų - „ADAMA", „Agrokoncernas", „Baltic Agro", „Bayer", „BASF", Biržų žemtiekimas", „DOJUS Agro", „Dotnuva Baltic", „Dow Agroscience", Du-Pont", „Laumetris", „Scandagra", „Syngenta", „SV Technika", „Väderstad". Ne mažiau kaip septynis kartus parodoje dalyvavo ir šiemet dalyvauja firmos „Audrokesta", „EWA", „Ivabaltė", „KWS", „Linas Agro", „Rapool", „Rovaltra".

Šimtuose bandymų laukelių demonstruojamos žieminių ir vasarinių kviečių, rapsų, miežių, rugių, avižų, cukrinių runkelių, kukurūzų, bulvių, žirnių, pupų, daugiamečių žolių veislės ir juos auginant naudoti augalų apsaugos produktai bei trąšos. Šiame 35 ha plote nuo rudens „šeimininkauja" parodos vadovė - Žemdirbystės instituto mokslininkė Irena Deveikytė. Ji geriausia už visus žino, kad trys parodos dienos - tik paskutinis gražus ir spalvingas parodos akcentas, iki kurio reikia nueiti ilgą ir nelengvą kelią. Pasiruošimas „Agrovizijai" visada prasideda labai anksti, kai sėjami žieminiai augalai - taigi, visi parengiamieji darbai tęsiasi daugiau negu 10 mėnesių.

Šiemet įrengta apie 700 laukelių

Žemdirbius turėtų sudominti ir pirmą kartą parodoje auginami lęšiai, lubinai bei pluoštinės kanapės. LAMMC Žemdirbystės institute stende galima pasigrožėti augančiomis dar prieškario laikotarpiu sukurtomis lietuviškomis augalų veislėmis.

Visas tris parodos dienas numatyti seminarai ir konsultacijos pačiomis aktualiausiomis temomis: apie integruotą rapsų ir ligų kenkėjų kontrolę, piktžolių atsparumą herbicidams, su sėkla plintančių ligų žalą, žirnius, sojas ir kitus ankštinius augalus, grūdų kokybės problemas, tvarų dirvožemio naudojimą, finansavimo sprendimus ūkininko verslui, internetinių įrankių naudojimą žemės ūkyje ir daug kitų.

Antrąją ir trečiąją parodos dienas vyks net po du technikos šou - purkštuvų ir sėjamųjų. Beje, pastarasis parodos istorijoje bus organizuojamas pirmą kartą, tad tikimąsi didelio lankytojų susidomėjimo.

Parodą aplankyti galima birželio 28-30 dienomis. Parodos programą rasite čia.

MŪ inf.