Kaunas. Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) vykusiame „Agroverslo forume“ mokslininkai, politikai, verslininkai ir ūkininkai diskutavo aktualiausiais žemės ūkio klausimais.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys kalbėjo apie naujoves žemės ūkyje ir kaimo plėtroje.  Jis sakė tikįs, kad į forumą susirinkę tiki inovacijomis. „Vis dar gajus įvaizdis apie rankomis melžiamas karves, tačiau iš tiesų žemės ūkis yra vienas moderniausių sektorių“, – sakė ministras. Jo teigimu, tai būtina aiškinti jaunimui, reikia ieškoti būdų moderniai pristatyti žemės ūkio specialybes.

Technologijas reikės priimti

Ministras apžvelgė globalią situaciją: žemėje žmonių daugėja, o dirbamos žemės mažėja dėl klimato kaitos, urbanizacijos. „Investicijos į technologijas yra neišvengiamos. Naujų technologijų nereikia demonizuoti ir manyti, kad jos atims iš mūsų darbus. Žmonės persikvalifikuos, taps sistemų administratoriais ir prisitaikys prie pramonės ketvirtosios revoliucijos reikalavimų. Tačiau yra pasaulinė grėsmė, kad ši revoliucija dar padidins atskirtį tarp turtingųjų ir vargingųjų“, – kalbėjo G. Surplys.

Ministras G. Surplys ragino nebijoti naujų technologijų

Jis nepraleido progos papasakoti ir apie daug diskusijų visuomenėje sukėlusius vaučerius. Ministro teigimu, tai taip pat yra inovacija, sujungsianti gamintojus ir vartotojus. „Tai yra ne socialinis, o viešųjų ryšių projektas. Juo siekiama vartotojus ateiti pirkti vietoje pagamintus maisto produktus“, –  teigė ministras.

Ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius šią idėją vadino nesąmone. „Tai vėjais paleisti pinigai“, – sakė jis. G. Surplys atsakė, kad „ta nesąmonė“ jau puikiai veikia Londone. „Be to, šiam projektui Lietuvoje bus skiriama parama, produktai bus prieinami su nuolaida. O kuris lietuvis nepasinaudos nuolaidomis?“, – šypsojosi ministras.

Ūkininkai dar nesuvokia naudos

Europos Komisijos Žemės ūkio generalinio direktorato ekonomikos reikalų direktorius Tassos Haniotis kalbėjo apie Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) po 2020 m. ir inovacijų reikšmę. Anot jo, ūkininkams dar labai trūksta žinių apie technologijų naudojimą, o tai yra ir konsultantų darbo trūkumas, kurie ūkininkams nepaaiškina technologijų naudos.

Europos Komisijos Žemės ūkio generalinio direktorato ekonomikos reikalų direktorius Tassos Haniotis aptarė žemės ūkio paramos ir inovacijų klausimus

„Ketvirtoji revoliucija jau čia, ji vyksta, susijusi su tuo, kokiais būdais spręsime žemės ūkio problemas. Ši revoliucija išstumia dirbančiuosius iš darbo rinkos, tačiau žemės ūkis gali būti išimtis, nes šiame sektoriuje darbo vietos prarandamos dėl demografinių procesų“, – kalbėjo T. Haniotis.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vadovė Zita Varanavičienė svečiui pastebėjo, kad ES teisės aktai atsilieka nuo žemės ūkio realijų. „Iki šiol dronų naudojimas augalų purškimui draudžiamas, tai prilyginama  purškimui iš lėktuvų“, – sakė Z. Varanavičienė. T. Haniotis pripažino, kad teisėkūra vėluoja ir kitos analizės metu įstatymų leidėjams bus pateikta ir šios problemos analizė.

Gaminami nauji maisto produktai

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus pavaduotojas Gintas Kimtys kalbėjo apie inovacijų potencialą agroversle. „Šio verslo potencialas pasmerktas augti. Dronai ir robotizacija yra neišvengiami. Inovacijoms visada trukdo reguliavimas“, – sakė jis. G Kimtys priminė, kad Lietuvoje jau gaminamas ne vienas inovatyvus ir pridėtinę vertę sukuriantis produktas: sausas medus, sausas jogurtas, musių lervos naudojamas kaip baltyminis priedas pašarams.

Agroverslo sprendimų bendrovės ART21 vadovas Augustas Alešiūnas pasakojo apie Lietuvoje šios bendrovės sukurtus gaminius, kurie naudojami pasaulyje, pvz., elektroninę nosį, kuri leidžia nustatyti maisto šviežumą. Kuriama technologija, kuri padės neatidarius pakuotės ar taros nustatyti maisto sudėtį ir atskirti originalų produktą nuo suklastoto. Ją savo darbe galės pasitelkti muitinė, kitos kontroliuojančios tarnybos.

Agroverslo sprendimų bendrovės ART21 vadovas Augustas Alešiūnas taip pat kalbėjo, kad maisto produktų kokybę kontroliuoti padeda Lietuvije sukurtos inovacijos

„Dabar pasaulyje veikiai didžiuliai fabrikai, kuriuose gaminamas suklastotas maistas. Pavyzdžiui, sojų padažui gaminti naudojami žmonių plaukai. Iš nelegalaus maisto gamybos uždirbama daugiau nei iš narkotikų prekybos, o bausmės už šias veiklas smarkiai skiriasi“, – atkreipė dėmesį A. Alešiūnas.  

Jis ragino nebijoti naujų pokyčių ir darbo vietų praradimų. „Ateina laikas, kai mechaniniam darbui nereikia žmogaus su protu ir siela“, – kalbėjo A. Alešiūnas.  

„Blokchain“ privalumai – dar sunkiai apčiuopiami

Forumo pabaigoje diskutuota apie decentralizuotos viešos transakcijų saugojimo sistemos arba blokų grandinės (angl. blockchain) reikšmę agroversle. Diskusijose dalyvių nuomonės smarkiai skyrėsi.

Blokų grandinės yra ta sritis, į kurią žemės ūkis kol kas dairosi atsargiai

Kripto ekonomikos organizacijos viceprezidentas, blokų grandinės pritaikymo ir tokenizacijos ekspertas Dmitrijus Radinas kalbėjo, kad blokų grandinės naudojimas neišvengiama ateis į žemės ūkį. A. Alešiūnas svarstė, kad nepastebėsime, kai pradėsime naudotis šios technologijos privalumais.

„Auga Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas skeptiškai vertino blokų grandinės panaudojimo potencialą žemės ūkyje.  

Diskusijos moderatorius, žurnalistas Aurimas Perednis ragino vis dėl to neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų ir nelikti paskutiniame vagone, kai kalbama apie blokų grandinės pasitelkimą žemės ūkyje.

MŪ inf.