Akademija (Kėdainių r.). „Mūsų šalyje  registruota apie 17 tūkst. purkštuvų, vadinasi, maždaug tiek žemdirbių ūkininkauja intensyviai, taiko šiuolaikines technologijas. O kiek iš jų turi agronominį išsilavinimą? Gal kas dešimtas.

Pagalvokime, kuo mūsų veikla gali prisidėti, kad situacija žemės ūkyje taptų geresnė“, – kvietė Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas dr. Edvardas Makelis penktadienį vykusiame 35-ame Sąjungos suvažiavime.

Renginyje dalyvavo apie 100 LAS narių. Apžvelgti per metus nuveikti darbai, vyko LAS pirmininko ir naujų valdybos narių rinkimai. Įteiktos LAS nominacijos „Lietuvai nusipelnę agronomai“ ir „LAS Garbės nariai“.

Lietuvos agronomų sąjungos 35-ame suvažiavime dalyvavo apie 100 narių

Suvažiavime apsilankęs LR Seimo Kaimo reikalų komitete pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis skaitė pranešimą apie žemės ūkio politiką ir ateitį. Lietuvos agrarinių ir miškų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza pristatė mokslines įžvalgas apie dirvožemio degradacijos procesų valdymą.

Ateities prognozės rodo ūkių skaičiaus mažėjimą

Kaip sakė V. Pranckietis, žemės ūkis – visus visą gyvenimą liečianti tema, nes žemdirbiai augina maistą. Įvairios tarptautinės organizacijos pateikia skirtingų scenarijų apie ateities žemės ūkį. Tačiau, pasak pranešėjo, niekas nežino, kuris išsipildys.

Pavyzdžiui, Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas nurodo, kad galimi trysateities žemės ūkio modeliai: užtikrinantis apsirūpinimą saugiu maistu; tvarus, turintis neutralų arba teigiamą poveikį aplinkai; įvairiapusis ir konkurencingas.

Tačiau kelia nerimą ūkių skaičiaus pokyčiai. Prognozuojama, kad iki 2040 m. ES jų gali sumažėti net 6,4 mln., t. y. 267 tūkst. per metus (700 per dieną). 2040 m. ES liks maždaug 3,9 mln. ūkių, kas atitiktų tik 62 proc., palyginti su 2016 metais. Tai – egzistencinis iššūkis daugiafunkciam Europos ūkininkavimo modeliui.

„Ateities prognozės rodo, kad beveik visuose ES 27 pagrindiniuose politikos taikymo regionuose labai sumažės ūkių skaičius ir vyraus prisitaikymo strategijos, dėl kurių labai padidės likusių ūkių dydis ir (arba) intensyvumas. Tokios tendencijos turės ir neigiamų padarinių, pavyzdžiui, prarastume tradicinės ūkininkavimo žinias, žemės ūkio paveldą, socialinį žemės ūkio gamybos procesų ir vertės suvokimą“, – sakė V. Pranckietis.  

Vyriausybės sukurtame plane STRATA (2022) pateikiami ir galimi Lietuvos valstybės ateities scenarijai. „Tačiau juose dėmesio žemės ūkiui nedaug. Taisykles ir scenarijus kuria miestas, „mylintis kaimą iš devintojo aukšto. Tikrai esu nusivylęs pateiktais 4 scenarijais“, – kritikavo V. Pranckietis. Pasak jo, nežinia, ar kuri nors prognozė išsipildys, nes yra daug nežinomųjų, pavyzdžiui, klimato pokyčiai, augalų ligos, kenkėjai ir kt.

„Didieji nežinomieji – žmonės, kurie ateis. Jų sprendimai irgi lems žemės ūkio ateitį“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis

Kalbėdamas apie ES žaliąjį kursą V. Pranckietis pastebėjo, kad iki šiol visos strategijos siekė užtikrinti maisto gamybą ir ją didinti, bet ne negaminti. „Jeigu norime turėti maisto, reikės galvoti apie gamybą“, – sakė pranešėjas. Todėl jis siūlė Lietuvos agronomų sąjungai orientuotis ne tik į profesinę, bet ir politinę veiklą. Pavyzdžiui, inicijuoti konfederacijos, kurioje susijungtų visos suinteresuotos žemės ūkio organizacijos, susikūrimą, taip siekiant atstovavimo žemės ūkio politikoje (pvz., dabar veikia Pramonininkų konfederacija, turinti didelės įtakos valdžios sprendimams).

Mūsų dirvožemių problema – jautrumas suslėgimui

Apie dirvožemių būklę kalbėjęs dr. V. Feiza sakė, kad mums aktualu didinti organinės anglies kaupimąsi ir jos saugojimą, vengti erozijos procesų intensyvėjimo, gerinti dirvožemio struktūrą ir didinti biologinę įvairovę.

„Vidurio Lietuvoje pagrindinė problema yra dirvožemių suslėgimas ir nepakankamas užmirkimo reguliavimas. Pietų Lietuvos banguotose molinguose žemumose, be suslėgimo ir užmirkimo, aktualios ir erozijos problemos. Šiaurės Lietuvos molingose žemumose ypač aktualus didelis natūralus dirvožemio tankis, didinantis jo užmirkimą.

Pabrėžtinas dirvožemio organinės medžiagos netekimas, lemiantis prastėjančią struktūrą, dėl kurios kyla reikšmingų dirvožemio įdirbimo problemų.

Moreninių kalvotųjų aukštumų agroekosistemoms būdingas dirvožemių rūgštėjimas, organinės medžiagos netekimas, erozija ir prastesnė biologinė įvairovė“ – sakė mokslininkas.

V. Feiza, kartu su kolegomis lankydamasis Pasaulio arimo varžybose, nutarė paimti ir ištirti įvairių šalių dirvožemių pavyzdžių ir juos palyginti su mūsų dirvožemiais. Tyrimai parodė, kad, pavyzdžiui, Prancūzijos dirvožemio, kur vyko artojų varžybos, mėginyje rasta 3,5 karto daugiau fosforo ir 2,5 karto daugiau kalio. Dirvožemis iš Kanados turėjo net 8 proc. humuso, o Dotnuvos dirvožemyje jo – vos 1,6 procento.

Šie pavyzdžiai rodo, kad mūsų dirvožemiai tikrai nėra turtingiausi nei mineralinių, nei organinių medžiagų.

„Mums tikrai labai svarbu didinti organinių medžiagų kiekį dirvožemiuose“, – pabrėžė mokslininkas dr. Virginijus Feiza

Kalbėdamas apie dirvožemių gerinimo priemones mokslininkas dar rekomendavo nuolat stebėti jų būklę atliekant agrocheminius tyrimus ir pagal jų rezultatus parenkant tręšimą. Taip pat svarbu vadovautis 2019 m. atnaujintu Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksu, kuriame mokslininkai pateikia daug rekomendacijų dėl dirvožemių būklės gerinimo.

Trūksta ne tik agronomų

Kaip kalbėjo suvažiavimo dalyviai, sprendžiant apsirūpinimo maistu ar dirvožemių tvarumo išsaugojimo problemas didelis vaidmuo ir atsakomybė tenka agronomams bei kitiems žemės ūkio specialistams.

Deja, kaip pastebėjo VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto dekanė dr. Aida Adamavičienė, nors agronomijos studijų programa patenka į universiteto programų penketuką, pritraukiančių didžiausią studentų skaičių, vis dėlto šalies agroversle šių ir kitų specialistų trūksta.

„Kaip paskatinti moksleivius rinktis agronomo ar kitą žemdirbišką specialybę? Tai – aktualus klausimas. Jaučiame ir agroverslo susirūpinimą. Verslas siūlo ir stipendijų studentams, ir įvairių kitų skatinimo priemonių. Tačiau dabartiniai priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai pažaboja kaimo jaunuolių galimybes tapti studentais“, – sakė A. Adamavičienė.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos l. e. direktoriaus pareigas Rimtautas Petraitis taip pat pratęsė mintį dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo. „Dabar kuriama Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema, pagal kurią planuojama remti mokslinius tyrimus, konsultacijas, bet kartu jaučiamas pavojus, kad dar padaugės nevyriausybinių organizacijų „specialistų“ be reikiamo išsilavinimo, neramina „ekspertai iš devintojo aukšto“, – sakė R. Petraitis, pridurdamas, kad turėtų būti tikslingesnė ekspertų, kuriems suteikiamos akreditacijos konsultuoti, atranka.   

Pažymimi geriausi specialistai

Šiuo metu LAS jungia 412 narių. Kasmet pažymimi geriausi agronomai, jiems suteikiami Garbės nario ir Lietuvai nusipelniusio agronomo vardai. LAS jau suteikė Garbės nario vardą 71 agronomui, Lietuvai nusipelniusio agronomo vardą – 28 agronomams.

Lietuvai nusipelniusio agronomo vardas suteiktas prof. habil. dr. Algirdui Juozui Motuzui (VDU ŽŪA)

Per 35-ojo suvažiavimą šie garbinti vardai suteikti dar keliems agronomams. Garbės nario vardas suteiktas dr. Aušrai Marcinkevičienei (VDU ŽŪA), Kristinai Narvidienei (LŽŪKT), Rimai Balsytei (LŽŪKT Joniškio biuras), ūkininkui Sigitui Krapikui (LAS Šiaulių skyrius), ūkininkei Albinai Bataitienei (Šilalės r.), Jūratei Dūdaitienei (Šakių r.), ūkininkei Anelei Krasnauskienei (Varėnos r.).

Lietuvai nusipelniusio agronomo vardai suteikti doc. dr. Irenai Pranckietienei, prof. habil. dr. Algirdui Juozui Motuzui (VDU ŽŪA), dr. Aleksandrui Velykiui (LAMMC Joniškėlio bandymų stotis).

LAS 35-asis suvažiavimas buvo rinkiminis. Dar vienai kadencijai LAS pirmininku vienbalsiai perrinktas dr. E. Makelis. Vicepirmininkais išrinkti R. Petraitis, Aušra Blinstrubienė (VDU ŽŪA) ir Audrius Sasnauskas (LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas).

LAS pirmininkas dr. Edvardas Makelis (dešinėje) su naujai išrinktais vicepirmininkais: (iš kairės) Audriumi Sasnausku, Aušra Blinstrubiene ir Rimtautu Petraičiu

LAS valdyba, turinti 21 narį, iš jos pasitraukus kai kuriems anksčiau išrinktiems, papildyta 7 naujais nariais. Be to, priimti kai kurie LAS įstatų pakeitimai, kaip to reikalauja pernai įsigaliojusi nauja LR Asociacijų įstatymo redakcija.