Akademija (Kėdainių r.). Akademijos kultūros centre penktadienį vykusiame Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) XXIX suvažiavime iškelta idėja, kad agronomams reikia profesinės šventės. Pasiūlyta agronomų diena paskelbti liepos 16-ąją - per trumputį atokvėpį prieš didžiuosius javapjūtės darbus.

Šią gražią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Augalininkystės skyriaus specialistų iškeltą idėją palaikė visi suvažiavimo dalyviai, kurių buvo šiek tiek per aštuoniasdešimt. Iš viso LAS savo gretose skaičiuoja gerokai per 300 narių.

Dalyvavimas priimant svarbius sprendimus - būtinas

Kaip priminė LAS pirmininkė Giedrė Butkienė, sąjungą sudaro skyriai (veikiančios agronomų grupės) ir filialai (oficialiai registravę savo veiklą padaliniai). „Filialuose priskaičiuojami 177 nariai, skyriuose - 157, garbės narių yra 23, nusipelniusių agronomų - du", - organizacijos gretas skaičiuoja G. Butkienė, patikslindama, kad tiek žmonių moka nario mokestį, o kiek agronomų širdimi yra kartu su asociacija, suskaičiuoti sunku.

LAS pirmininkę Giedrę Butkienę pasveikino ir juodos duonos kepalą įteikė Rokiškio r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Šlikas

LAS pirmininkė prisipažino, kad tikėjosi gausesnio suvažiavimo dalyvių būrio, o veiklos aktyvinimą bei iniciatyvių agronomų paiešką įvardijo kaip svarbiausius ateities planus. Kartu ji pabrėžė, kad bus ieškoma būdų, kaip įsijungti į tarptautines agronomus vienijančias organizacijas.

Agronomo, kaip itin svarbaus specialisto, vaidmenį pabrėžė LAS valdybos narys Alfonsas Tamošiūnas. „Galima netgi pasakyti, kad agronomas yra arčiausiai Dievo: nori - užsėja žemę javais, nori - užsodina sodais. Valstybė daug problemų „išneša" būtent ant žemdirbio pečių. Manau, per mažai išnaudojame savo galimybes. Tas prakeiktas nuolankumas - bijome pasakyti, ką galvojame. Būtina atkreipti dėmesį į klaidingą valstybės kadrų politiką - Žemės ūkio ministerijoje gamybinę patirtį turinčių agronomų tikriausiai galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti", - atvirai kalbėjo A. Tamošiūnas.

Jis ir kiti suvažiavimo dalyviai sutarė, kad jei svarbių žemės ūkiui sprendimų priėmime dalyvautų agronomo išsilavinimą ir patirtį turintys žmonės, tikrai nereikėtų susidurti su tokiais dalykais, kurie sveiku protu yra sunkiai suvokiami.

Į ūkininkavimą veržiasi naujosios technologijos

Suvažiavimo metu vyko konferencija „Žemės ūkio konkurencinio pranašumo stiprinimas - globalūs iššūkiai ūkininkavimui, mokslui, studijoms, konsultavimui". Ją pradėjo Biržų rajono ūkininkas Kęstutis Armonas, prisimindamas savo ūkio kūrimo istoriją.

Su dviem draugais Kęstutis pradėjo auginti linus, sėkmingai jais prekiavo, tačiau paskui trijulės keliai išsiskyrė. Dabar Kęstutis plėtoja 250 ha augalininkystės ūkį, 20 metų užsiima sėklininkyste. Du sūnus ir dukrą auginantis Kęstutis pasidžiaugė, kad sūnūs nuo mažens buvo linkę prie technikos ir užaugo rimtais pagalbininkais, tad ūkyje pakanka vos vieno samdomo darbuotojo.

„Žinoma, aš ir pats prisidedu prie ūkio darbų. Tiesa, šiemet dar neteko sėsti prie traktoriaus vairo", - prisipažino Kęstutis Armonas, greta ūkininkavimo dar turintis galybę visuomeninių pareigų

Dešimtadalį ūkio pajamų sugeneruoja vėjo jėgainė, o Kęstučio žmona turi nuosavą laboratoriją, kur gamina natūralią kosmetiką - kremus ir gaiviklius. „Viską darome su meile ir darbai pasidaro tarsi savaime. Neseniai atradau jėgos aitvarus - ir laukuose su vežimėliu, ir jūros bangose smagu jais gaudyti vėją", - nauju širdžiai mielu užsiėmimu pasidžiaugė K. Armonas.

Paprastai ir šiltai papasakota ūkio istorija puikiai tiko iliustruoti LŽŪKT direktoriaus Edvardo Makelio pranešimą, kurį pristatė jo pavaduotojas Rimtautas Petraitis. Pranešime akcentuojamas ūkininko vaidmens kitimas: nuo žemės ūkio specialisto iki ūkio lyderio, vadybininko, gebančio naudotis naujausiomis technologijomis ir diegti ūkyje inovacijas. Viena iš inovacijų - tikslusis ūkininkavimas, kurio įdiegimas ūkyje leistų sutaupyti maždaug penktadalį sąnaudų.

Diegiant ūkiuose kompiuterines valdymo programas, labai svarbus tampa gebėjimas apdoroti duomenis ir priimti sprendimus. Tvariam žemės naudojimui daug gali pagelbėti informacinės sistemos. Nacionalinės žemės tarnybos Geodezijos ir kartografijos departamento l. e. p. direktorė Jurgita Špūraitė su kolega Domu Survila pristatė distancinių tyrimų centrą, kuris duomenis naudotojams teikia neatlygintinai.

Nacionalinės žemės tarnybos Geodezijos ir kartografijos departamento l. e. p. direktorė Jurgita Špūraitė pabrėžė, kad ji su kolegomis pasirengusi apsilankyti rajonuose ir pristatyti naujas galimybes, kurias ūkininkams ir žemės ūkio specialistams atveria erdvinės informacijos portalas

Registruoti vartotojai erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt pagal unikalų sklypo numerį gali lengvai susirasti norimą sklypą ir peržiūrėti visą reikalingą daugiasluoksnę informaciją apie jį (specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenis, melioracinės būklės, dirvožemio tipo, apleistų žemių ribas ir t. t.).

Brandūs specialistai brangs

LAS vicepirminkas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. Zenonas Dabkevičius skaitė pranešimą apie klimato kaitos įtaką technologijoms. Pasak jo, nors pavasariai darosi ankstyvi, vis tik reikėtų susilaikyti nuo pernelyg ankstyvos sėjos, o štai rudeninės sėjos laiką galima vėlinti 10-15 dienų. Šiltesnės žiemos skatina azoto išsiplovimą, todėl būtina koreguoti tręšimo planus pagal realų azoto kiekį dirvoje.

„Geriausia būtų siekti ne rekordinio, bet ekonomiškai labiausiai apsimokančio derliaus", - pabrėžė Z. Dabkevičius, pridurdamas, kad kompiuteris niekada nepakeis žmogaus. Dabar jaučiamą agronomijos srities specialistų stygių netolimoje ateityje turėtų kompensuoti išaugęs studentų priėmimas. Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekano Viktoro Pranckiečio, pernai į fakultetą buvo priimta 262 studentai, iš kurių 148 būsimieji agronomai. „Pagal studentų skaičių sugrįžome į tuos laikus, kai studijavo mūsų karta", - pasidžiaugė dekanas.

Jo surinktais duomenimis, Lietuvoje vienam išleistam agronomijos specialistui tenka 27,5 tūkst. ha, Latvijoje - 28,4 tūkst. ha, Estijoje - 29,5 tūkst. ha, Švedijoje -28,6 tūkst. ha. „Studijuojančių žemės ūkio sritį nebedaugės, specialistų trūkumas didės, jų rinka aktyvės, augs specialistų atsakomybė, o brandūs žemės ūkio specialistai brangs", - tokias netolimos ateities gaires numato V. Pranckietis.

Baigiamojoje suvažiavimo dalyje penkiems agronomams buvo suteikti LAS garbės nario vardai ir dviem - Lietuvai nusipelniusių agronomų vardai. Pastaraisiais tapo analitikas, ilgametis Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis ir Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto pavaduotojas Bronius Pauža.

Sveikinimai, gėlės ir vardinis medalis - LAS garbės nario vardą pelniusiam Antanui Bezarui, vienam iš penkių šiemet šiuo vardu apdovanotųjų agronomų

LAS garbės nario vardai suteikti Antanui Bezarui (ilgamečiui Šiaulių r. Žemės ūkio skyriaus vedėjui, šiuo metu - Šiaulių rajono merui), Algimantui Olendrai (Šilalės r. Žemės ūkio skyriaus vedėjui, iniciatyviam Šilalės agronomų sąjungos pirmininkui), Kazimierui Keraičiui (ilgamečiui LŽŪKT Utenos r. biuro vadovui, augalininkystės konsultantui), Giletai Balčiūnienei (ilgametei LAS Šakių agronomų sąjungos pirmininkei, daugiau kaip 40 metų veiklos paskyrusiai sėklininkystei) ir Česlovui Bobinui (ilgamečiui Sodininkystės ir daržininkystės instituto vadovui, aktyviam LAS valdybos nariui).

Agronomų suvažiavimas buvo puiki proga susitikti buvusiems bendramoksliams Ramūnui Karbauskiui ir Remigijui Peleckiui. Beje, R. Karbauskis pasiūlė kitų metų suvažiavimą organizuoti Naisiuose

Kitais metais bus šaukiamas trisdešimtasis Lietuvos agronomų sąjungos suvažiavimas, o pati LAS minės 95 metų veiklos sukaktį. LAS pirmininkė Giedrė Butkienė viliasi, kad per metus pavyks gerokai išplėsti ir sustiprinti Lietuvos agronomų sąjungos pajėgas ir kviečia visus šalies agronomus aktyviai palaikyti savo profesinę organizaciją.

MŪ inf.