Vilnius. Jau pernai kompanija BASF paskelbė apie Revyliuciją javų fungicidų rinkoje, pristatydama naują veikliąją medžiagą Revysol® ir jo produktus.

Šiemet žemdirbiams siūloma dar daugiau naujų augalų apsaugos sprendimų, apie kuriuos kalbėta virtualioje konferencijoje „Agroforumas 2021“. Taigi, Revyliucija tęsiasi! 

Pradėdamas konferenciją „BASF Agro Lietuva“ vadovas Baltijos šalims Andreas Haase pabrėžė, kad pandemijos kontekste ūkininkavimas pasidarė dar svarbesnis, o žemdirbiai greitai išmoko dirbti pasikeitusiomis sąlygomis.

„2020-ieji buvo pilni iššūkių, tačiau tikiu, kad 2021-ieji bus labai geri metai. Tam yra dvi priežastys: suvokėme, kad situacija labai greitai keičiasi ir stebėtinai gerai išmokome prie to prisitaikyti, o spartėjanti vakcinacija leidžia tikėtis, kad greitai galėsime vėl bendrauti tiesiogiai ir grįžti prie įprasto gyvenimo. Tikiu, kad viskas bus gerai“, – optimistiškai ištarė A. Haase. 

BASF javų fungicidų techninis vadovas Dieter`is Strobel`is (Dieter Strobel) pabrėžė, kad pernai Lietuvos rinkai pristatyta nauja veiklioji medžiaga Revysol® sėkmingai naudojama daugelyje šalių, o pozityvūs žemdirbių atsiliepimai ir nepriklausomų tyrėjų atlikti tyrimai dar kartą patvirtina jos efektyvumą.

Javų apsaugai nuo ligų skirta Revysol® yra tikra revoliucija fungicidų rinkoje, nes tai pirmasis izopropanolio azolas, pasižymintis unikalia chemine sudėtimi, itin stipriu veiksmingumu ir atitinkantis griežtus registracinius reikalavimus. 

Dėl unikalios  cheminės molekulės struktūros ji gali pakeisti formą, todėl atrodo kaip „kablys“, kuriuo Revysol® prisitvirtina prie tikslinio fermento vidutiniškai 100 kartų stipriau, negu įprasti triazolai. Tai užtikrina itin gerą jo efektyvumą nuo lapų septoriozės. Revysol® taip pat labai veiksmingas ir nuo kitiems triazolams atsparių septoriozės rasių. 

„Revysol® veikliąją medžiagą turinčiu fungicidu Revytrex® 2020 m. Lietuvoje buvo nupurkšta labai daug  žieminių kviečių laukų. Tikiu, kad 2021 m. pagrindinis antro javų purškimo produktasbus Revytrex®“, – sakė „BASF Agro Lietuva“ pardavimų vadovas Lietuvai Saulius Nainys. 

Javų ligų monitoringo rezultatai 

BASF ne pirmus metus atlieka javų ligų monitoringą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro padaliniuose. Apibendrinant pernai metų stebėsenos rezultatus Dotnuvoje, Rumokuose ir Joniškėlyje, matyti, kad Lietuvoje žieminiuose kviečiuose lapų septoriozė ir toliau plinta, ir tai atspindi analogišką situaciją kitose Vakarų Europos šalyse: Vokietijoje, Anglijoje, Danijoje. 

Virtualioje dviejų dalių konferencijoje kasdien dalyvavo per 1 000 klausytojų, jie turėjo galimybę gyvai pateikti klausimus

„Pagrindinė praėjusių metų liga buvo lapų septoriozė. Buvo galima padaryti klasikines šios ligos apimtų pasėlių nuotraukas, nes ji pasireiškė tikrai stipriai dėl labai palankių šiai ligai oro sąlygų. Balandį matėsi stiebalūžės pažeidimų, bet smarkiau ji neišplito, matyt todėl, kad orai buvo vėsūs.

Nemažai buvo ir kviečių dryžligės dėmelių, bet pažeistas lapo plotas buvo mažas. Jei ligos išplitimo intensyvumas vertinamas 1 proc., vadinasi, augale prasidėjusi liga ir atsiradusios pavienės dėmelės. Jei ligos intensyvumas 25 proc. ir daugiau, jau artėja kritinė riba, o jei pažeidimas nuo 50 proc. ir daugiau, augalas yra miręs arba žus artimiausiu metu, ir jau jokiomis priemonėmis jo neapsaugosime“, – paaiškino „BASF Agro Lietuva“ verslo plėtros vadybininkas Kazimieras Poškus. 

Tarkime, Rumokų bandymų stotyje liepos 6 d. atlikus apskaitą ant trečiojo žieminių kviečių lapo, lapų septoriozės intensyvumas siekė net 57 proc. Vadinasi, lapas yra mirštantis, o paskui jį netrukus mirs ir antrasis bei vėliavinis lapai. O štai kviečių dryžligės intensyvumas buvo labai žemas, vos 1 proc. Panaši situacija buvo ir Dotnuvoje bei Joniškėlyje. 

Pernai ūkininkai turėjo nemažai problemų dėl išgulusių javų, kartu tai buvo puikus metas patikrinti augalų augimo reguliatorių efektyvumą. Vėsus ir sausas pavasaris vertė žemdirbius atidėlioti augimo reguliatorių naudojimą ir taip, vis delsiant, atėjo gegužė. Pavėluotas augimo reguliatorių purškimas nedavė laukto poveikio.

Pernykštė patirtis moko, kad augimo reguliatorius vertėtų naudoti rekomenduojamais terminais (galbūt mažesnę normą) net ir esant neaiškioms gamtos sąlygoms. BASF bandymai, atlikti Šiaulių r. ūkininkų Virginijaus ir Manto Plakių ūkyje, parodė, kad purškimo augimo reguliatoriais išlaidas visuomet atperka gautas derliaus priedas. 

Ekonomiškas ir efektyvus pirmo purškimo sprendimas

Agronomas vadybininkas Paulius Paulauskis pristatė naują Revysol® produktą, skirtą javų apsaugai per pirmą purškimą ankstyvaisiais tarpsniais – Balaya Flex Pack. Šiame BASF specialistų sukurtame derinyje sujungtos geriausios dviejų fungicidų savybės: Balaya® stipriausiai veikia nuo lapų ligų – lapų septoriozės, kviečių dryžligės, rūdžių, o Flexity veiksmingas nuo miltligės ir stiebalūžės. Produktas registruotas pirmajam žieminių ir vasarinių kviečių bei miežių purškimui. 

Ko žemdirbiai tikisi iš fungicido? Kad veiksmingai saugotų nuo plataus ligų spektro, padėtų augalams ištverti nepalankias oro sąlygas, kad produktą būtų galima naudoti lanksčiai, kuo mažiau įtakos turėtų žema temperatūra ir lietus. Žinoma, svarbu ir produkto kaina. Visus šiuos lūkesčius išpildo Balaya Flex Pack. 

„Apsauga nuo plataus ligų spektro ir galimybė naudoti esant žemai temperatūrai, nes per pirmą purškimą orai dažnai yra nenuspėjami (Revysol® užtenka 5 ^oC šilumos), akivaizdus žalinimo efektas dėl sudėtyje esančio piraklostrobino, labai geras kainos ir kokybės santykis.

Naujų produktų formuliacija užtikrina greitą prasiskverbimą į augalo audinius, todėl nereikės perpurkšti užlijus lietui. Purškiant galima naudoti mažiau vandens, ir tai taip pat prisideda prie tvarumo didinimo“, – naujo produkto privalumus vardijo P. Paulauskis ir patikino, kad tai vienas ekonomiškiausių produktų. Išėmus iš rinkos v. m. epoksikonazolą, neliko daugelio populiarių fungicidų, kurie sudarė pigųjį segmentą – Balaya Flex Pack užpildys šią spragą. 

Dvigubas smūgis piktžolėms – naujiena ankštinių augintojams

Drėgmės stygius balandžio mėnesį trukdė dygti vasarojui, nepalankios sąlygos buvo ir dirviniams herbicidams.

„Kai kur lengvų dirvožemių regionuose vėjas nupūtė apie 2 cm viršutinio sluoksnio. Aišku, kartu buvo nupūstas ir dirvinis herbicidas. Sunkiose žemėse kilo kitų problemų – dirvožemis skilinėjo, kartu trūkinėjo ir paviršių dengianti dirvinio herbicido plėvelė, per plyšius dygo piktžolės.

Tokiomis sąlygomis gero dirvinio herbicido veikimo tikėtis nerealu. Sprendimas kintant klimatui – herbicidas Corum^®, kuris yra naujas revoliucinis žirniams ir pupoms skirtas produktas“, – naujieną pristatė „BASF Agro Lietuva“ verslo klientų vadybininkas Aleksandr Voitkevič. 

(Iš kairės) „BASF Agro Lietuva“ pardavimų vadovas Lietuvai Saulius Nainys, verslo klientų vadybininkas Aleksandr Voitkevič ir agronomas vadybininkas Vilius Venskutonis atsakė į žemdirbių klausimus

Jo kolega Vilius Venskutonis paaiškino, kad Corum® yra sudarytas iš švaraus lauko technologijoje žinomos veikliosios medžiagos imazamokso ir bentazono, kuris yra Basagran 480 sudėtyje.

Imazamoksas į piktžoles patenka per lapus (apie 70 proc.) ir per šaknis (apie 30 proc.), o bentazonas veikia kaip kontaktinis herbicidas. Tai dvigubas smūgis piktžolėms. Herbicidas naudojamas kartu su paviršiaus aktyviąja medžiaga Dash®, kuripagerina Corum® pasisavinimą. Geriausiai veikia, kai yra bent 10 ^oC šilumos. 

„Pernai pupų derlius buvo įspūdingas, net kontroliniuose laukeliuose derlius siekė 5 t/ha, o visuose bandymuose su Corum® derliaus priedas buvo nuo 1,4 iki beveik 2 t/ha. Tai rodo, kad herbicidas veikia greitai ir nesukelia streso kultūriniams augalams. Naikina ir tokias piktžoles, kaip dirvinės aklės, tik svarbu, kad jos nebūtų peraugusios“, – sakė V. Venskutonis. 

Videoreportaže patirtimi dalijosi 6000 ha dirbančio Latvijos ūkio „Uzvara Lauks“ agronomas Sergejs Katanenko: ūkis jau dvejus metus bandė Corum®, o šiemet šį herbicidą planuoja panaudoti 200 ha pupų plote

Jei žirnių ir pupų laukai labai piktžolėti ar yra daug probleminių piktžolių, tokių kaip našlaitės ir veronikos, iš karto po sėjos rekomenduojama panaudoti Stomp® CS, o nuo dviejų lapelių tarpsnio purkšti Corum® su Dash®. 

Rapsų augintojams – nauji hibridai ir užtikrinta apsauga

Lietuvoje pernai buvo auginti rekordiniai žieminių rapsų plotai – 274 tūkst. ha. Tarp gausybės rinkoje siūlomų rapsų veislių InVigor hibridai išsiskiria atsparumu ligoms ir ankštarų atsidarymui, dideliu aliejaus kiekiu ir derlingumu, greitu vystymusi rudenį ir galimybe juos sėti vėliau negu rekomenduojami sėjos terminai. 

„Švaraus lauko technologijai skirtas hibridas InV1266 CL derlingumu ne tik nenusileidžia standartiniams, bet net juos lenkia, aliejingumas irgi įspūdingas. Greitai vystosi rudenį, atsparūs fomozei ir ankštarų atsidarymui. Žieminių rapsų hibridas InV1188 toleruoja lengvesnes dirvas.

Pirmi metai prekyboje bus hibridas InV1130, kuris įdomus tuo, kad tinkamas ankstyvai ir vidutinei sėjai, nes truputėlį lėčiau vystosi. InV1170 tolerantiškas verticiliozei, labai atsparus išgulimui“, – naujienas vardijo agronomas vadybininkas Tomas Karkazas ir pridūrė, kad dar vienas InVigor rapsų privalumas – jie labai gerai šakojasi, todėl tinka sėti platesniais tarpueiliais. 

Agronomas vadybininkas Rimantas Petrauskas kalbėjo apie herbicidų ir fungicidų, skirtų rapsų pasėliams, pasirinkimą.

„Rinktis kontaktinį ar dirvinį herbicidą sprendžiame pagal tai, koks buvo priešsėlis, dirvos tipas ir jos dirbimo būdas, orų sąlygos. Kai rapsai sėjami į ražieną, dažnai piktžolės sudygsta pasislėpusios po šiaudais ir sunku pataikyti jas laiku nupurkšti, todėl tenka perpurkšti pavasarį, o tai vėl papildomos išlaidos.

Kontaktiniai herbicidai arba jų mišiniai sukelia stresą rapsams – dažnai rudenį po purškimo matyti deformuoti rapsų lapai, o pavasarį būna deformuoti ir pastorėję lapkočiai, stiebas ir šoninės šakos, todėl tikėtina, kad tokie augalai bręsdami išguls“, – perspėjo R. Petrauskas. 

Pernai rapsai buvo smarkiai pažeisti fomozės, nuostoliai dėl šios ligos gali siekti nuo 10 iki 60 proc. (maksimalūs nuostoliai patiriami tada, kai ligų sukėlėjai turi idealias sąlygas plisti). Laikant, kad pernai vidutinis rapsų derlius galėjo būti apie 4 t/ha, tai galėjome netekti daugiau negu 2 t/ha, kitaip tariant, patirti 800–900 Eur/ha nuostolių.

Plito ir šviesmargė, nors nemažai ūkininkų galvojo, kad tai šalnų padariniai. Dėl šviesmargės derliaus nuostoliai gali siekti iki 30 proc. (iki 1 t/ha). Šviesmargė nesunkiai sukontroliuojama pavasarį, naudojant įprastus fungicidus–augimo reguliatorius. 

Gegužės 12 d. iškritęs gausus sniegas aplaužė augalus, vėliau ilgokai ant augalų laikėsi tirpsmo vanduo, todėl išplito sklerotinis puvinys. Pirmi šios ligos požymiai matyti žydėjimo pabaigoje ir brendimo pradžioje (baltos dėmės ant augalų), o nuostoliai gali siekti iki 2 t/ha.

„Per 9 tyrimų metus vidutinis derliaus priedas, panaudojus fungicidą Cantus Gold per rapsų žydėjimą, buvo iki 400 kg/ha, arba 120 Eur/ha papildomų pajamų“, – bandymų rezultatus apibendrino R. Petrauskas. 

Nėra vienos panacėjos, kuri spręstų visas problemas. Tam reikia viso komplekso priemonių: sėjomaina, tręšimas, sėkla, sėjos laikas ir būdas, dirvos dirbimas, laiku panaudoti augalų apsaugos produktai. „Diskutuokime, tobulėkime ir kartu siekime gerų rezultatų. Auginkime tvariai kartu su BASF“, – baigdamas konferenciją sakė Saulius Nainys ir pakvietė susitikti „Agrovizijoje“ birželio 30–liepos 2 dienomis. 

Parengta bendradarbiaujant su BASF