Bernas. Nuo šių metų sausio vidurio Šveicarijoje, kuri yra visiškai priklausoma nuo azoto trąšų importo, nes pati jų negamina, įsigaliojo dekretas dėl privalomųjų trąšų atsargų kaupimo.

Ryškus trąšų gamybos sumažėjimas Europoje ir logistikos nesklandumai paveikė ir Šveicariją. Todėl Federalinis ekonomikos, švietimo ir tyrimų departamentas (EAER) nusprendė išleisti įsakymą dėl privalomo rezervo.

Remiantis Federalinio nacionalinės ekonomikos biuro (BWL) ataskaita, 2021 m. pabaigoje Šveicarijoje azoto trąšų buvo galima įsigyti tik ribotais kiekiais. Tai kelia nerimą ūkininkams, nes iki pirmojo tręšimo auginimo sezono pradžioje liko vos kelios savaitės. Atsižvelgiant į tai ir siekiant neutralizuoti galimą trūkumą, gruodį buvo nuspręsta, kad pagrindiniai tiekėjai į nacionalinį trąšų banką privalėtų įnešti apie 20 proc. savo trąšų kiekių.

Tačiau, atsižvelgiant į dabartinę tiekimo situaciją, neatmestina, kad privalomų trąšų atsargų prireiks daugiau nei 20 proc. Šveicarija yra visiškai priklausoma nuo azoto trąšų importo.

BWL nurodo keturias priežastis, dėl kurių trūksta trąšų. Viena jų - amoniako, pagrindinės azoto trąšų sudedamosios dalies, gamyba pasaulyje sumažėjo dėl aukštų gamtinių dujų kainų.

Antra, svarbios trąšas gaminančios šalys įvedė eksporto apribojimus. Padėtį sunkina pasaulinės logistikos problemos.

Galiausiai ir orai atneša nemalonių staigmenų. Pavyzdžiui, žemas vandens lygis Reine ir itin didelė birių krovinių laivų paklausa papildomam anglies transportavimui Vokietijoje laikinai sutrukdė trąšų importą 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais.

Pasak BWL, nepaisant pramonės pastangų, Šveicarijos aprūpinimas trąšomis greičiausiai nebus garantuotas be privalomų atsargų. Šalis dabar jau sukaupė apie 17 tūkst. tonų trąšų (skaičiuojant gryno azoto veikliąja medžiaga). Tokio kiekio pakanka trečdaliui auginimo sezono.