Kaunas. Šešios šalys pranešė apie SARS-CoV-2 koronaviruso, sukeliančio COVID-19 ligą, nustatymą audinių ūkiuose. Tai dar viena bloga žinia kailinių žvėreliui sektoriui.

Danija, Nyderlandai, Ispanija, Švedija, Italija ir Jungtinės Amerikos Valstijos informavo Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), kad žvėreliai buvo užkrėsti kontaktuojant su užkrėstais žmonėmis. Baiminamasi, kad audinės gali veikti kaip SARS-CoV-2 rezervuaras, perduodamos virusą tarpusavyje ir tuo pačiu keldamos riziką virusą perduoti žmonėms. PSO teigimu, kai virusai juda tarp žmonių ir gyvūnų populiacijų, gali įvykti genetinės viruso modifikacijos.

Danijos valstybinis infekcinių ligų institutas paskelbė, kad audinių organizmuose mutavęs koronavirusas nustatytas 214 žmonių, paėmus 5 102 mėginius. Ši šalis, didžiausia audinių kailių eksportuotoja pasaulyje, jau anksčiau paskelbė, kad naikinamos visų 1 080 ūkių audinės - nuo 15 iki 17 milijonų. Danija dėl mutavusios koronaviruso versijos išskyrė šiaurinį regioną ir perspėjo, kad mutacija gali pakenkti bet kurios būsimos vakcinos veiksmingumui.

Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos prezidentas Česlovas Tallat-Kelpša teigė, kad Danijos, vienintelės iš problemos paliestų šalių, sprendimas naikinti visas audines sukėlė daug diskusijų.

„Kiek jis pagrįstas, sunku pasakyti, bet Danijos ūkininkai labai abejoja tokio sprendimo moksliniu pagrindimu. Jų teigimu, viskas pagrįsta vieno mokslininko nuomone. Jeigu šis mokslininkas teisus, ir virusas iš žmogaus pateko į audinės organizmą, o po to grįžo atgal žmogui jau kitu pavidalu – pavojus milžiniškas. Jeigu tai pasirodytų tiesa, mūsų ateitis bloga ir audinių sunaikinimas bus tik epizodinis dalykas“, - svarstė Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos prezidentas.

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad kitos valstybės nesiėmė tokių drastiškų priemonių, naikino sergančias fermas, kai kurios migdė tik sergančius žvėrelius. Tad, kas teisus, Č. Tallat-Kelpša nesiima spręsti, tačiau žinant pastarųjų metų vajų, kai daugelyje šalių skamba raginimai uždaryti kailinių žvėrelių fermas, negalima atmesti varianto, kad galbūt „kai kas naudojasi proga“.

„Bet visa tai tik mano svarstymai ir spėlionės. Tikrai žinau tik Danijos ūkininkų nuomonę. Jie, matydami nesunkią ligos eigą, kuri audinėms nesukelia jokių pasekmių ir jos greitai pasveiksta, negali suvokti, kodėl reikia naikinti visus žvėrelius“, - kalbėjo Č. Tallat-Kelpša.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įpareigojo Lietuvos augintojus atidžiai stebėti audines, laikytis pačių griežčiausių biosaugos priemonių, nepriimti į ūkius lankytojų, nors anksčiau jie visada būdavo laukiami. Ribojamas ir fermų darbuotojų judėjimas bei kontaktai, esant bent menkiausiam įtarimui dėl ligos jiems liepiama likti namuose.

Pastebėjus fermose įtarimų dėl audinių sveikatingumo, ar koronavirusu užsikrėtus darbuotojams, privalu informuoti VMVT. „Kol kas Lietuvoje tokių atvejų dar nėra užfiksuota“, - teigė Č. Tallat-Kelpša, bandantis išsaugoti optimizmą posakiu „nėra to blogo, kuris neišeitų į gera.“

Papildyta. Vis dėlto antradienį padėtis Danijoje ėmė keistis - šalies Vyriausybė atsiprašė dėl įpareigojimo išnaikinti audines iškilus COVID-19 grėsmei.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) antradienį atsiprašė šalies audinių augintojų ir pripažino, kad nėra jokio teisinio pagrindo įpareigojimui sunaikinti visus šiuos kailinius žvėrelius, kai tarp jų buvo aptiktas mutavęs koronavirusas, galintis dar labiau paaštrinti COVID-19 pandemiją.

Kai kurie ūkininkai, kurių auginamos audinės nebuvo užsikrėtusios, protestavo prieš šį drastišką žingsnį ir aiškino, kad šalyje nėra įstatymų, įpareigojančių numarinti visus žvėrelius.

Danija iki šiol buvo didžiausia pasaulyje audinių kailiukų eksportuotoja; šalyje buvo auginama 15–17 mln. šių žvėrelių.

„Net jeigu skubame, mums turėjo būti visiškai aišku, kad reikalingas naujas įstatymas, bet taip nenutiko. Dėl to atsiprašau“, – parlamentui sakė M. Frederiksen.

Remiantis dabartiniais teisės aktais, Vyriausybė galėjo prašyti išnaikinti audines tik ūkiuose, esančiuose septyniose savivaldybėse, kur buvo aptikta mutavusi koronaviruso atmaina. Po lapkričio 4-ąją paskelbto vyriausybės įpareigojimo šalyje iki antradienio buvo numarinta iš viso 2,4 mln. audinių.

Vis dėlto žemės ūkio ministras Mogensas Jensenas ragino visus audinių augintojus bet kokiu atveju prevenciškai numarinti savo žvėrelius. „Toliau raginu audinių augintojus bendradarbiauti... nes dabar turime visuomenės sveikatos labui daryti viską, ką galime“, – pabrėžė jis.

Tačiau ūkininkas Erikas Wammenas (Erikas Vamanas) sakė naujienų agentūrai AFP esą nusiteikęs skeptiškai. „Manau, Vyriausybė labai gudriai elgiasi, sakydama, kad norėtų, jog mes tai padarytume – bet mūsų neverčia. Kai taip suformuluota, kaip galėsime gauti pinigų negautoms pajamoms kompensuoti“, - klausė jis.

MŪ, BNS inf.