Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Pasaulyje
Kokie išbandymai karščiais dar mūsų laukia
pixabay.com nuotr.

Paryžius. Pasėliams ir žemės ūkio darbuotojų sveikatai grėsmę keliantys karščiai gali lemti reikšmingą pavojų pasaulinei maisto gamybai iki 2045 metų klimatui toliau šylant, perspėja analitikai. 

Klimato kaita lemia karščio bangas ir kitus ekstremalius oro reiškinius visame pasaulyje, o šiais metais iš Indijos į Europą atvilnijusi karščio banga greičiausiai paveiks šių metų pasėlių derlių. 

Temperatūros šuoliai kelia susirūpinimą dėl poveikio žmonių sveikatai, ypač tų, kurie dirba laukuose tvankiomis sąlygomis. Pavojus ypač išauga esant aukštam drėgmės lygiui. 

Bioversija 2024 04 15 m7

Naujausioje bendrovės „Verisk Maplecroft“ rizikų vertinimo analizėje šios dvi grėsmės įvertintos kartu ir nustatyta, kad aukšta temperatūra jau kelia „didžiulį pavojų“ 20-ies šalių, įskaitant žemės ūkio milžinę Indiją, žemės ūkiui. 

Visgi skaičiuojama, kad ateinančiais dešimtmečiais – iki 2045 metų – su išaugusiomis grėsmėmis susidurs 64 valstybės, kurioms tenka 71 proc. dabartinės pasaulinės maisto gamybos, įskaitant Kinijos, Indijos, Brazilijos ir JAV ekonomikas. 

Įvertinime teigiama, kad ypač didelis pavojus gresia ryžių pasėliams, tačiau išskirtos ir kitos kultūros, tokios kaip kakava ir net pomidorai.

Didėjančios rizikos

Naujoji „Maplecroft“ analizė pagrįsta didžiausių emisijų scenarijumi, kuriam esant klimatas iki 2045 m. atšils maždaug 2 laipsniais pagal Celsijų, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. 

Visgi analizės autoriai pabrėžia, kad net ir intensyviai mažinant anglies dioksidą, temperatūra vis tiek gali priartėti prie 2 laipsniais aukštesnės ribos.

Indija, kuri 2020 m. pagamino 12 proc. pasaulio maisto kiekio ir yra labai priklausoma nuo darbo našumo laukuose, vertinama kaip didelės rizikos šalis – vienintelė didelė žemės ūkio šalis šioje kategorijoje esant dabartinei temperatūrai.

Tai gali turėti įtakos produktyvumui ir, savo ruožtu, eksportui bei sukelti „pakopinį“ šalutinį poveikį tokiais klausimais kaip šalies kredito reitingas ir net politinis stabilumas, mano analitikas. 

O iki 2045 metų tokių šalių sąrašas dar labiau pailgės. 

Devynios iš dešimties labiausiai iki 2045 m. nukentėsiančių šalių yra Afrikoje, įskaitant antrą pagal dydį pasaulyje kakavos gamintoją Ganą, taip pat Togą ir Centrinės Afrikos Respubliką.

Tarp 20 didžiausių rizikos šalių ateinančiais dešimtmečiais atsidurs pagrindinės Pietryčių Azijos ryžių eksportuotojai Kambodža, Tailandas ir Vietnamas. Ryžių augintojai centriniame Vietname jau ėmėsi dirbti naktimis, kad išvengtų aukštos temperatūros. 

Didžiosios ekonomikos, tokios kaip JAV ir Kinija, iki 2045 m. taip pat gali susidurti su dideliais pavojais žemės ūkiui, nors šiose didelėse šalyse poveikis skiriasi priklausomai nuo regiono. 

Europoje yra septynios iš 10 šalių, kurioms gresiančios rizikos iki 2045 m. sustiprės labiausiai. 

„Nors daugelis iš mūsų tam tikrose Vakarų šalyse galime manyti, kad esame šiek tiek labiau apsaugoti nuo kai kurių iš šių grėsmių, iš tikrųjų nebūtinai taip yra“, – nurodoma analizėje.

Šaltinis: AFP-BNS
    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos