Vašingtonas. Daugiau alaus daryklų – daugiau apynių. Privačios alaus daryklos – ne tik putoto gėrimo pardavimo ar smagaus susitikimo su draugais vieta. Pensilvanijos valstijos kaimo plėtros specialistai ir Toledo universiteto mokslininkai teigia, kad namudinės alaus daryklos gali dar labiau paskatinti precedento neturintį apynių auginimo mastą JAV.

Rezultatai rodo: kai šalyje įsikuria daugiau privačių alaus daryklų, kartu atsiranda naujų galimybių ūkininkams.

Apyniai yra pagrindinis alaus gamybos ingredientas, suteikiantis gėrimui savitą aromatą ir kartumą. Iki 2007 m. JAV apynių auginimas apsiribojo tik trijose Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų zonoje esančiose valstijose – Oregone, Vašingtone ir Aidahe. O 2019 metais išleista amerikiečių apynių augintojų ataskaita rodo, jog dabar apynius augina jau 29 valstijos.

„Mūsų tyrimas įrodo, kad apynių augintojų skaičius kiekvienoje valstijoje susijęs su joje veikiančių privačių alaus daryklų skaičiumi. Tose vietose, kur apynių gamyba yra įmanoma ir ne per brangi, alaus daryklų veikla plečia rinkas ūkininkams ir suteikia galimybę įvairinti ūkių pajamas“, - sako Pensilvanijos žemės ūkio mokslų kolegijos žemės ūkio ekonomikos katedros docentė Klaudija Šmit (Claudia Schmidt).

Naudodamiesi JAV žemės ūkio surašymo duomenimis, tyrėjai nustatė, kad nuo 2007 iki 2017 m. smulkiųjų alaus daryklų skaičius JAV padidėjo daugiau nei keturis kartus: nuo 992 iki daugiau nei 4000. O apynių auginimo ūkių skaičius išaugo nuo 68 iki 817, apynių plotas padidėjo nuo 31,145 tūkst. iki 59,429 tūkst. akrų (nuo 12,458 tūkst. ha iki 23,772 tūkst. ha).

„Šis augimas lėmė ne tik įdomius apynių auginimo ūkių pokyčius visoje JAV teritorijoje, bet ir tai, kad Valstijos tapo didžiausia apynių gamintoja pasaulyje tiek pagal plotą, tiek pagal kiekį“, - sakė pagrindinė tyrimo autorė, Pensilvanijos valstijos Šiaurės rytų regiono kaimo plėtros centro specialistė Elizabetė Dobis (Elizabeth Dobis).

Panaudodami informaciją iš ūkių, alaus daryklų ir klimato duomenis, mokslininkai sukūrė statistinį modelį, skirtą nustatyti, kaip naujos alaus daryklos ir kiti kintamieji (pavyzdžiui, vidutinis ūkio dydis, pajamos ir klimatas) lemia ūkininkų sprendimą išbandyti savo jėgas apyninkystėje. Apie tai rašo amerikiečių mokslo naujovių portalas eurekalert.org.

Mokslininkų atlikto tyrimo išvados neseniai buvo paskelbtos ir žurnale „Journal of Wine Economics“. Tyrėjų nuomone, apynių auginimą paskatino vietinių maisto produktų ir gėrimų poreikis, nes smulkieji gamintojai ėmė ieškoti daugiau vietoje užaugintų žaliavų.

„Jeigu esate aludaris, norintis išsiskirti iš vis labiau perkrautos rinkos, vietinių žaliavų naudojimas pasirodė veiksmingas būdas tą padaryti“, - teigė K. Šmit. Mokslininkė pridurė, kad vietinių žaliavų naudojimas padeda aludariams pagaminti unikaliu, tik tam regionui būdingu skoniu išsiskiriančius gėrimus. O tai vartotojai irgi vertina.

MŪ inf.