Talinas. Pietinėje Estijos dalyje su broliu ekologiškai ūkininkaujantis Toomas‘as Truup‘as įsitikinęs, kad norint iš ūkio gauti pelno, reikia auginti tik pelningiausius augalus, tačiau šalia būtina riziką mažinti ir kitomis veiklomis.

Netoli Latvijos sienos, pačiuose Estijos pietuose, kur vyrauja mažesnio derlingumo žemės, T. Truup‘as su broliu augalininkystės ūkį įkūrė 2014 metais. Pradėjo ūkininkauti nuo 10 ha, dabar broliai dirba 130 ha, dar turi 35 ha žolynų.

Šiuo metu 95 proc. žemės yra ekologinė, 5 proc. – pereinamajame procese, tačiau jau kitais metais jaunas ūkininkas tikisi tapti šimtaprocentiniu ekologiniu ūkiu. Norėtų broliai ekologinį ūkį išplėsti iki 200 ha, kad, pasak T. Truup‘o, galėtų tolygiau paskirstyti auginamas kultūras, kiekvienai skiriant maždaug po 40 hektarų.

„Taip būtų lengviau pirkti sėklas, kitas reikalingas prekes, lengviau skaičiuoti“, – sakė Estijos ūkininkas, dalydamasis ekologinio ūkininkavimo patirtimi virtualioje konferencijoje „Ekologinio ūkininkavimo šiandiena ir perspektyvos“.

Dobilų nebūna per daug

Per šešerius ūkininkavimo metus broliai Truup‘ai bandė auginti ne vienos rūšies žemės ūkio augalus – avižas, rugius, žirnius, žieminius kviečius ir rapsus, kanapes, grikius, dobilus. Štai, pavyzdžiui, pernai augino dobilus, avižas, kviečius ir žirnius. Kaip ir kiekvienais metais, pelningiausios buvo avižos. Toomas‘o skaičiavimu, atsižvelgiant į oro sąlygas ir derlių visoje Europoje, avižų pelningumas svyruoja nuo 500 iki 800 eurų iš hektaro.

Praėjusiais metais ūkininkas kūlė po 3,02 t/ha ekologiškų avižų. O štai kviečiams metai buvo labai prasti, greičiausiai dėl labai šiltos žiemos išplito ligos, todėl byrėjo tik 1,77 t/ha. Nepatenkintas estas ir pernykščiu žirnių derliumi, mat sėklose buvo daug tamsių dėmelių, skylučių, tad jų pelningumas nukrito, be to, ir derlius buvo mažesnis nei įprastai. Jei anksčiau kuldavo mažiausiai 2 t/ha, pernai – tik 1,44 t/ha.

„Priėjome prie išvados, kad ankštinių, tokių kaip dobilai, niekada nebūna per daug, nes tai geriausias būdas pasiekti aukštą azoto lygį žemėje. O štai kviečių daugiau neauginsime, nes už produkciją be gliuteno mokama gerokai didesnė kaina. Bent porą metų neplanuojame auginti ir žirnių. Be avižų, kurių ir derlius, ir kainos būna geros, šiemet didinsime grikių ir kanapių plotus dėl jų gerų kainų rinkoje“, – auginimo planais dalijosi estas, pabrėždamas, kad būtent šie augalai šiuo metu yra patys pelningiausi.

Tiesa, jis pripažino, kad pelningiausių augalų auginimas kelia ir daugiausia iššūkių, juolab kad gamtos ir oro sąlygų negalima kontroliuoti, todėl broliai labai vertina ūkį konsultuojančio agronomo patarimus.

Prioritetas – dirvos būklės gerinimas

Brolių ūkio laukai gana nedideli, vidutinis lauko dydis siekia 3,2 ha. Didžiausias laukas 15,6 ha, mažiausias – 0,3 ha. Dirbami laukai driekiasi aplink kuriamą ūkio bazę, o didžiausias atstumas tarp laukų – 25 kilometrai. Didele ūkininkavimo rizika Toomas‘as įvardija tai, kad tik 45 proc. dirbamos žemės yra nuosava, likusi 55 proc. dalis – nuomojama.

Ūkininkauja Truup‘ai gana nelygaus reljefo, kuriame nemažai stačių kalvų, lengvo priemolio žemėse, viena didžiausių problemų – didelis dirvožemio rūgštingumas  (pH 4,5–5,6).

„Tad dirvos būklės gerinimas – svarbiausias prioritetas, norint didinti ekologinio ūkininkavimo pelningumą. Mūsų ūkio atveju būtina pakelti dirvos pH iki augalams tinkamo 6,0–6,5“, – sakė Estijos ūkininkas, vardydamas jau taikomas ir planuojamas priemones.

Kasmet laukai, maždaug po 60 ha, ūkyje kalkinami, tačiau, T. Truup‘o teigimu, to nepakanka, tad jau pernai kalkinamą plotą padvigubino. Kalio atsargoms dirvoje didinti naudoja sertifikuotus organinius pelenus.

Medienos pelenais tikisi neutralizuoti ir dirvos rūgštumą, pvz., pernai rudenį maždaug 90 ha plote išbarstė 500 t medienos pelenų, šių metų planas – išbarstyti 1 000 tonų. „Kalkės yra gana brangios ir taip greitai neveikia. Jos kainuoja apie 120 Eur/ha, medienos pelenai atsieina beveik dvigubai pigiau – jie kainuoja  50–60 Eur/ha“, – skaičius vardijo ūkininkas.

Dirvos būklei gerinti padidino ir auginamų dobilų procentą, be to, dirvos erozijai mažinti po derliaus nuėmimo sėja vis daugiau žolių ir kitų rūšių augalų mišinių, kad rudenį ir žiemą laukai nebūtų be augalinės dangos.

Pasak ūkininko, tarpiniai pasėliai – puiki ir piktžolių naikinimo priemonė. Beje, didelių problemų dėl ekologinių pasėlių piktžolėtumo ūkis neturi, greičiausiai tam padeda kultivavimas prieš sėją. Laukai kultivuojami paprastai du kartus, atsižvelgiant į oro sąlygas, tarp pirmojo ir antrojo kultivavimo išlaikomas 2–5 d. tarpas, taip stengiantis išnaikinti kuo daugiau piktžolių.

Taip pat kovai su piktžolėmis labai svarbus tinkamas sėjimo laikas (stengiasi pasėti kuo anksčiau, ypač avižas ir žirnius), žieminiuose pasėliuose, kuriuos sėja šiek tiek giliau, piktžoles pavasarį naikina virbalinėmis akėčiomis.

Azoto ir fosforo kiekiui dirvoje didinti naudoja kaulų miltelius. Kad neišsiplautų maisto medžiagos, kas ekologiniame ūkininkavime ypač svarbu, jau nuo kitų metų planuoja visą nuosavą žemę drenuoti – investuoti į reguliuojamą drenažą. 

Dar viena ūkyje taikoma priemonė – augalų purškimas dilgėlių ekstraktu, kuriam žaliavas – dilgėles – broliai planuoja užsiauginti patys savo žemėse.

Teikia paslaugas ir ieško naujų pelno sričių

Broliai Truup‘ai ne tik ūkininkauja, bet ir teikia įvairias paslaugas, tam jie yra įsteigę tris įmones – dvi ūkininkavimo, vieną – kitoms veikloms vykdyti. Prieš dvejus metus įsteigė ir žemės ūkio kooperatyvą. Ūkininkai samdo vieną darbuotoją pavasario darbams ir du – derliaus nuėmimo laikotarpiu.

T. Truup‘as pasakojo, kad ieškoti papildomų veiklų privertė itin drėgni 2017 m., kai ūkis vos nebankrutavo, nes neturėjo nuosavo kombaino ir džiovyklos, todėl 90 proc. pasėlių buvo pažeisti ligų ir tinkami tik deginimui.

„Teko perplanuoti savo veiklą. Pirmiausia suvokėme, kad neturėti savo džiovyklos ir kombaino labai rizikinga, tad pradėjome ieškoti galimybių, kaip mes, 100 ha ūkis, galėtume visa tai įsigyti. Antras dalykas – pradėjome diversifikuoti veiklą, kad mūsų pajamos nepriklausytų tik nuo žemės ūkio ar derliaus pardavimo“, – sakė Estijos ūkininkas, 2018 m. įsirengęs džiovyklą, o 2019 m. įsigijęs naują kombainą.

Kad investicijos greičiau atsipirktų, pradėjo teikti įvairias žemės ūkio srities paslaugas: nuomoti savo džiovyklą, sandėlius, turimas patalpas, kombainą. „Taip jaučiamės kur kas užtikrinčiau. Net jei derliaus kainos krenta, mes turime kitų pajamų. Tai iš tiesų buvo geras sprendimas“, – įsitikinęs estas.

Pavyzdžiui, 2020 m. ūkis iš žemės ūkio produkcijos pardavimo gavo 33,38 tūkst. eurų, džiovinimo paslaugų – 7 tūkst., kitų sutarčių – beveik 4 tūkst., miškininkystės – 15,35 tūkst., patalpų nuomos – 4 tūkst., kombaino nuomos – 45,32 tūkst. eurų. Beveik 50 tūkst. eurų sudarė ES subsidijos.

Veiklų diversifikavimo broliai nežada atsisakyti ir ateityje. Jau dabar pradėjo restauruoti senus turimus pastatus, kuriuose nori įrengti kaimo turizmo namelius ir juos nuomoti. Pasak Toomas‘o, Estijoje pastebima didelė tokių namelių kaimo vietovėse paklausa, kuri ypač išaugo pandemijos ir karantino metu.

Praėjusių metų lapkritį broliai įsirengė pirmąją saulės elektrinę, planuoja jų parką plėsti, nes neabejoja, kad tai efektyvi priemonė piniginėms įplaukoms papildyti ir tolygiau paskirstyti.

Dar vienas planas – nuosavo ekskavatoriaus, kurį naudoja krūmams savo žemėse iškasti, grioviams renovuoti, nuoma. „Ateityje planuojame gauti dar daugiau pajamų iš kitų veiklų – žemės ūkio mašinų remonto savo garaže, saulės energetikos, turizmo, sandėlių ir technikos nuomos“, – planais dalijosi Estijos ūkininkas.

***

Ekologinės naudmenos Estijoje užima apie 22 proc. visos dirbamos žemės. Pagal ekologinius plotus Estija yra tarp ES lyderių – ji antroje vietoje po Austrijos, kur ekologiškai ūkininkaujama 25 proc. žemės ūkio naudmenų. Estijoje yra daug miškų, kuriuose renkamos gėrybės  – uogos ir grybai – taip pat laikomos ekologiška produkcija.

Daugiausia ekologinių naudmenų yra šalies pietuose ir salose, pagrindinė to priežastis – prastokos žemės, tad mažiau derlingose žemėse racionaliau ūkininkauti ekologiškai. Derlingiausia žemė – centrinėje Estijoje.

Pačių ekologinių ūkių Estijoje nėra labai daug, tačiau pastebima jų daugėjimo tendencija, nes kiekvienais metais vis daugiau tradicinių ūkių pereina į ekologinę žemdirbystę. Vidutinio augalininkystės ūkio dydis 110 ha, tik 20 ūkių yra didesni nei 1 000 ha. Dažniausiai ekologiniuose ūkiuose auginamos avižos, kviečiai, rugiai.

MŪ inf.