Londonas. Britų policijos pajėgoms nepavyksta pažaboti nusikalstamumo kaimo vietovėse. Avys dingsta iš ganyklų ne po vieną, o dešimtimis, vagysčių statistikos kreivė kasmet kyla vis aukštyn, o išaiškinta viso labo 0,75 proc. visų incidentų.

Norėdami apginti savo turtą, ūkininkai įrenginėja vaizdo kameras tiesiog ganyklose, palaiko aktyvius santykius vietos bendruomenėse ir virtualioje erdvėje. Kartais griebiamasi kraštutinių atvejų, pavyzdžiui, vienas ūkio savininkas, iš kurio ganyklų dingo 200 gyvulių, likusių avių kailį nudažė oranžiniais dažais. Tačiau kol viešosios tvarkos pareigūnai savo neveiksnumą pateisina įkalčių trūkumu, avių vagys darbuojasi iš peties.

Tokio pobūdžio kriminalinių incidentų skaičius Jungtinėje Karalystėje kasmet didėja. Nurodoma, jog 2018 m. buvo pavogtos 9 635, 2017 m. – 7 606, 2016 m. – 6 337 avys. Remiantis BBC tyrimu, pernai iš 381 vagystės išaiškintas tik 1 atvejis. Portalo „Farmers Weekly“ žurnalistų duomenimis, iš viso per penkerius metus policijoje užregistruota 1 203 avių grobimo atvejai. Vidutiniškai  – beveik penki incidentai per savaitę.

Vienas kalbintas nuo ilgapirščių nukentėjęs ūkininkas teigė, jog per pastaruosius metus dėl avių vagysčių jis patyrė 40–50 tūkst. svarų sterlingų (47–58 tūkst. eurų) nuostolių. Šiaurės Velso policija vis dar tiria atvejį, kuomet 143 avys dingo iš dviejų kaimynų žemių. Pareigūnai sako, jog tai – stambiausia vagystė regione per penkerius metus.

Tačiau „Farmers Weekly“ žurnalistų tyrimas atskleidė, jog dėl tokios statistikos kalta ne tik policija. Registruojami bet kokie pranešimai apie incidentus, net jei vagystė tik tikėtina. Pareigūnai meta akmenuką ir į pačių ūkininkų daržą. „Dažnas nukentėjusysis, kuriam pavogė kelias avis, nutyli apie incidentą. Kiti surenka bandas iš kalvų, neranda daugiau kaip 50 avių, tačiau delsia, kol nepasišneka su kaimynais, kurie taip pat buvo apvogti. Tokiais atvejais, policija gauna pranešimą, po incidento praėjus 2 savaitėms“, – Nacionalinės ūkininkų sąjungos atstovė Amanda Volbank (Amanda Wallbank) įsitikinusi, kad ilgą laiką padėtį sunkino ūkininkų nepasitikėjimas policija.

Nacionalinės ūkininkų sąjungos kaimo nusikalstamumo specialistas Timas Praisas (Tim Price) teigia, jog policijos turima statistika neatspindi tikrosios situacijos. Pavyzdžiui, 2016 metų duomenimis, avių vagystės britų ūkininkams kainavo 2,2 mln. svarų sterlingų (2,6 mln. eurų). Nors tikrieji nuostoliai gali siekti iki 6 mln. svarų sterlingų (7 mln. eurų). „Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, Didžiosios Britanijos ūkininkams visada tekdavo kovoti su ilgapirščiais, tačiau tai, kas vyksta dabar, pranoksta visus įsivaizdavimus. Avys grobiamos ne po kelias, o šimtais. Mes reguliariai girdime apie atvejus, kai dingsta 50 ir daugiau gyvulių, o kartais – daugiau kaip 100“, – nerimo neslėpė specialistas.

Kaimo vietovėse veikia nusikalstamos grupuotės, kurios apsirūpinusios transporto priemonėmis, todėl retam ūkininkui pavyksta atgauti savo gyvulius. Manoma, kad daugelis pavogtų avių patenka į nelegalią mėsos rinką arba skerdžiamos, suklastojus ausų įsagas. Ir tik labai retais atvejais gyvos avys indentifikuojamos ir perduodamos šeimininkams.

Vienam Lankašyro grafystės ūkininkui pasisekė susigrąžinti prarastą bandos dalį, naudojant pažangius DNR tyrimus, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka. Sutapo, jog prieš vagystę iš ėringų avių buvo paimti kraujo mėginiai, kurie vėliau tapo pagrindiniu nuosavybės įrodymu.

MŪ inf.