Vilnius. Net 52 proc. Lietuvos gyventojų, pirkdami maistą baiminasi pesticidų likučių jame, tad nori natūralesnio, tačiau tokiu atveju gali išaugti kainos. Be to, Lietuvoje auginamas maistas ir taip vienas saugiausių Europoje.

Kaip teigia Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita varanavičienė, ūkininkai būtų linkę sintetinius pesticidus keisti biologiniais, tačiau susiduria su jų veiksmingumo problema.

„Tiek visuomenė, tiek sprendimų priėmėjai kelia vis aukštesnius tvarumo lūkesčius žemės ūkiui – auginti maistą tausojant aplinkos resursus, mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Ūkininkai siekia juos atliepti, taiko įvairius aplinkai draugiškus sprendimus, inovacijas, taip pat, jei įmanoma ir veiksminga, naudoja biologines priemones. Tačiau pagrindinė biopesticidų problema vis dar yra menkas jų efektyvumas“, – sako LAAA direktorė.

Mažesnis efektyvumas = aukštesnės maisto kainos

Vasaros pradžioje pristatytas ES finansuotas 46 mėn. trukęs „Optima“ tyrimas parodė, kad biopesticidai nėra tokie efektyvūs, kaip jų sintetiniai atitikmenys. Sintetinių pesticidų veiksmingumas – apie 80 proc. ir daugiau, biologinių – dar nepasiekė nė 60 proc. ribos. Tai reiškia, kad jie gerokai prasčiau saugo augalus nuo kenkėjų ir ligų.

Be to, biopesticidų veiksmingumą mažina ir kintančios klimato sąlygos, kurias prognozuoti dėl dažnėjančių gamtos anomalijų tampa vis sudėtingiau.

„Jeigu ūkininkai ims naudoti mažai veiksmingus augalų apsaugos produktus, praras reikšmingą derliaus dalį, o tai lems aukštesnes maisto kainas. Todėl ūkininkai turi derinti biologinių preparatų naudojimą su esamais itin efektyviais sintetiniais apsaugos produktais iki tol, kol bus sukurti veiksmingi biopesticidai“, – sako LAAA vadovė.

Viską auginti ekologiškai labai rizikinga

Miestų gyventojams, kurie nesidomi ūkininkavimu, kartais gali atrodyti, kad ūkininkai turėtų tiesiog viską auginti ekologiškai. Tačiau tai, pasak ekspertės, turėtų tragiškų padarinių.

„Tokių eksperimentų pasaulyje jau atlikta. 2021 m. Šri Lanka nusprendė pereiti tik prie ekologinės žemdirbystės, atsisakyti sintetinių trąšų ir pesticidų. Tokio eksperimento rezultatas – rekordiškai sumažėję derliai ir išaugusios kainos. Pavyzdžiui, arbatos derlius šalyje krito 18 proc., ryžių – 20 proc., o kainos išaugo 50 procentų. Iš maisto produktų eksportuotojos šalis tapo jų importuotoja. Ne tik nukentėjo žemės ūkis, bet ir sutrikdyta šalies ekonomika. Po kelių mėnesių eksperimentas nutrauktas, tačiau jo pasekmes šalis jaučia iki šiol“, – pasakojo Z. Varanavičienė.

Todėl Europoje tvaraus ūkio sąvoka apima ne vien aplinkosauginį, bet ir socialinį bei ekonominį dėmenis – tvarūs ūkiai turi ne tik tausoti aplinką, bet ir siekti aukšto derlingumo, efektyvumo, kad užaugintų užtektinai maisto ir užtikrintų prieinamą jo kainą gyventojams. O tai pasiekiama remiantis mokslo laimėjimais ir inovacijomis, taikant tiksliosios žemdirbystės metodus.

Taigi, nepaisant ekologinių madų, efektyvumo svarba žemės ūkyje išliks itin didelė. JAV įsikūrusi nevyriausybinė aplinkosauginė organizacija Pasaulio išteklių institutas teigia, kad, norint išmaitinti 10 mlrd. Žemės gyventojų 2050-aisiais, valstybės turi ne tik išlaikyti dabartinį derlingumą, bet ir jį dar labiau padidinti. Neužtikrinus gausesnio derliaus, teks plėsti dirbamos žemės plotą mažinant miškų teritorijas, o tai nebūtų tvaru žvelgiant iš aplinkosauginės perspektyvos.

Biopesticidų pasiūla didės

Nors efektyvumas žemės ūkyje išliks labai svarbus, tačiau Z. Varanavičienė įsitikinusi, kad biopesticidų pasiūla ir naudojimas augalininkystės ūkiuose augs.

„Tą lems keli veiksniai. Pirma, ES žaliasis kursas numato 50 proc. sumažinti sintetinių pesticidų naudojimą, tad ūkininkams reikės alternatyvių biologinių preparatų. Antra, didieji pasauliniai pesticidų gamintojai prieš porą metų paskelbė, kad per ateinančius 10 metų į biopesticidų kūrimą investuos 4 mlrd. eurų. Taigi, industrija orientuojasi į biologinius preparatus, augs jų pasiūla. Žinoma, pokyčiai nebus staigūs – sukurti veiksmingus produktus užtruks. Juolab kad biologiniai produktai paprastai pasižymi didesniu rezistentiškumu, t. y. kenkėjai ir ligos ilgainiui jiems tampa atsparūs“, – aiškina Z. Varanavičienė.