Parma. Europos Sąjungoje (ES) auginamas ir valgomas maistas – vienas saugiausių pasaulyje, teigiama Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) metinėje ataskaitoje.

2020 m. ES teritorijoje ištyrus 88 tūkst. maisto ėminių, nustatyta, kad net 94,9 proc. neviršijo pesticidų likučių normos.

Paraleliai atliekamų Daugiamečio ES kontrolės plano tyrimų rezultatai dar geresni – iš daugiau nei 12 tūkst. ėminių, 98,2 proc. neviršijo nustatytos normos.

Tarp labiausiai pesticidų likučiais užterštų produktų – turkiškos vynuogės, mandarinai, saldieji pipirai, citrinos ir aitrieji pipirai iš Vietnamo.

„EFSA ataskaitoje pateikiami duomenys leidžia daryti išvadą, kad ES valgome išties saugų ir kokybišką maistą, nors vis dar girdisi kritika ūkininkams, neva jie piktnaudžiauja pesticidais.

Net 94,9 proc. ES maisto ėminių neviršijo leistinų augalų apsaugos produktų likučių normų, o Lietuvos rezultatas tais pačiais metais dar geresnis – net 97,9 proc. ėminių atitinka normas“, – teigia Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė.

Pasak ekspertės, šiemet iš daugiau nei 12 tūkst. augalinės ir gyvulinės kilmės ėminių vos 1,8 proc. viršijo ES nustatytas likučių normas.

„Iš trečiųjų šalių importuojamų maisto produktų tyrimų rezultatai yra prastesni – ataskaitos duomenys rodo, kad dvigubai daugiau įvežtinių produktų viršijo leistinas normas, o maisto saugumo reikalavimų neatitiko tris kartus daugiau.

Todėl, kalbėdami apie pesticidais užterštą maistą, turėtume pasitikrinti ir kilmės šalį, kad trečiųjų šalių klaidų nenurašytume savo ūkininkams“, – sako Z. Varanavičienė.

Ekspertė pastebi, kad ataskaitoje pateikiami ir ekologiško maisto tyrimų rezultatai – net kas penktas maisto produktas, paženklintas kaip ekologinis, turėjo pesticidų ar kitų teršalų likučių.

„Leistinas likučių normas viršijo 1,5 proc., o 18,4 proc. – turėjo likučių normos ribose. Problema tai, kad šie produktai pristatomi visuomenei kaip užauginti be augalų apsaugos produktų ar trąšų, tad apskritai jokių pašalinių medžiagų juose būti neturėtų“, – sako Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė.

EFSA ataskaita patvirtina, kad dauguma ES žemdirbių – atsakingi, laikosi augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų, kurie ES yra griežčiausi visame pasaulyje.

„Joks ūkininkas nesuinteresuotas naudoti daugiau augalų apsaugos produktų nei reikia taip, kaip joks gydytojas šiaip sau neskiria dvigubos vaistų dozės.

Europos ūkininkai eina modernios tiksliosios žemdirbystės keliu, kuris yra grįstas mokslo skaičiavimais ir rekomendacijomis, tad iš akies augalų apsaugos produktų nepurškia“, – sako Z. Varanavičienė.

Pasak jos, Europos ūkininkai investuoja į tiksliosios žemdirbystės sprendimus, nes ši sritis visų pirma yra verslas – kiekvienas ūkininkas nori užauginti kokybišką, konkurencingą derlių, tausodamas išteklius.

„Augalų apsaugos produktai – brangus malonumas, todėl jų naudojama tik tiek, kiek būtina derliui nuo ligų ir kenkėjų apsaugoti.

Tvarus ūkininkavimas – ne tik gamtosauginė sąvoka, ji taip pat apima pagarbą darbuotojui, socialinę atsakomybę, išteklių taupymą, įskaitant augalų apsaugą nuo ligų ir kenkėjų“, – sako ekspertė.