Vilnius. Artimiausi penkeri metai augalų apsaugos sektoriuje bus sudėtingi. Iki 2025 metų ES planuojama baigti veikliųjų medžiagų peržiūros programos penktąjį etapą (AIR5): jis apims tas augalų apsaugos produktų veikliąsias medžiagas, kurių dešimties metų registracijos laikotarpis baigiasi 2021–2024 metais.

Per dešimt metų pasikeitė duomenų reikalavimai, atsirado nauji vertinimo kriterijai, todėl manytina, kad dalis veikliųjų medžiagų nebebus tiekiamos rinkai po peržiūros. Situaciją sunkina tai, kad šis procesas sutampa su strategijos „Nuo lauko iki stalo“ priemonių įgyvendinimo laikotarpiu.

Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA) pažymi, kad pokyčiai augalų apsaugoje vyksta jau daugiau kaip dvidešimt metų – 1993 metais ES rinkoje buvo 987 veikliosios medžiagos, o 2019 metais – tik 267 veikliosios medžiagos, skaičiuojant kartu su biologiniais preparatais ir bazinėmis medžiagomis – per 400 veikliųjų medžiagų.

Įgyvendinant Žaliojo kurso ambicingus planus, Europos augalų apsaugos pramonė dar pernai paskelbė iniciatyvą iki 2030 m. investuoti 14 mlrd. eurų į naujas technologijas ir tvaresnius produktus žemės ūkyje.

Iš minėto skaičiaus 10 mlrd. eurų numatoma investuoti į tiksliųjų bei skaitmeninių technologijų inovacijas bei 4 mlrd. eurų į inovatyvių biopesticidų kūrimą. Šiais įsipareigojimais Europos augalų apsaugos asociacijos (ECPA) nariai siekia paremti ir žemės ūkyje įtvirtinti Europos Komisijos Žaliojo kurso politiką, kuria siekiama tvaresnės, klimatui poveikio nedarančios ateities.

Išskiriamos trys pagrindinės įsipareigojimų kategorijos – inovacijos ir investicijos, žiedinė ekonomika, žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga.

Pasak LAAA vadovės Zitos Varanavičienės, sukurti pažangūs augalininkystės sprendimai ir produktai pasieks ir Lietuvą, svarbu, kad reguliacinė aplinka būtų atvira inovacijoms.

Apie augalų apsaugos problemas ir sprendimus LAAA vadovė bei pesticidus platinančių įmonių atstovai kalbėjo kovo 4 dieną „Lietuvos verslo forume 2021“ vykusioje diskusijoje tvaraus ūkininkavimo tema.

Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad būtent mokslas, inovatyvūs augalų apsaugos sprendimai ir pažangus ūkininkavimas padeda spręsti visos ES žemės ūkyje kylančius iššūkius. Skuboti, be poveikio ūkiui vertinimo siūlomi sprendimai, taikomi visai Europai nuo pietų iki šiaurės, pagal principą „vienas dydis tinka visiems“, gali skaudžiai kirsti augalininkystei Lietuvoje, arba vis labiau įsigalės nelegali prekyba.

Griežtinant reikalavimus legaliai veikiančiam verslui, tarsi sudaromos vis geresnės sąlygos nelegaliai prekybai uždraustais produktais – jų siūlomų produktų sąrašas ilgėja. Efektyvios augalų apsaugos poreikis yra, baudos už tokią nelegalią veiklą – simbolinės. 

„Turėtų atsirasti supratimas, kad nelegali prekyba uždraustais produktais ir prekyba klastotėmis yra žala visuomenei, nesumokėti mokesčiai į biudžetą ir galimybė kriminaliniam pasauliui užsidirbti lėšų kitoms kriminalinėms veikloms.“ – komentuoja Z. Varanavičienė.

„Nenorime priešinti visuomenės grupių ar ūkininkavimo formų, mūsų pagrindinis siekis – kad ūkininkus pasiektų inovatyvūs augalininkystės sprendimai, o maistas būtų saugus ir įperkamas.

Ūkininkavimo formų skirstymas į ekologinį ir įprastą (konvencinį) ūkininkavimą jau greitai taps praeities sąvoka, nes visuose ūkiuose siekiama taupiai naudoti resursus, abiem ūkininkavimo formoms reikalingi efektyvūs augalų apsaugos sprendimai, o vartotojas tikisi saugaus, pvz., mikotoksinais neužkrėsto, įperkamo maisto“, – pažymi LAAA vadovė.

Diskusijos dalyvių nuomone, teisinis reguliavimas turi neatsilikti nuo mokslo pasiekimų ir technologinės pažangos, priešingu atveju, inovacijos liks neprieinamomis ūkininkams. O renkantis nacionalines strategijos „Nuo lauko iki stalo“ įgyvendinimo priemones, svarbu įvertinti startinę Lietuvos poziciją ir pagal ją pritaikyti priemones, tinkančias Lietuvai.

„Vienas dydis“ tikrai netinka visai Europos Sąjungai, nuo pietų iki šiaurės, vienodai netinka apelsinų ir cukrinių runkelių augintojams, - apie pesticidų vertinimo kriterijus sakė diskusijos dalyviai.

LAAA, MŪ inf.