Kaunas. Dėl koronviruso pandemijos susvyravusios pieno rinkos turėjo nevienodos įtakos ES šalims, ypač kalbant apie pieno supirkimo kainą.

Lietuva, kaip ir kaimyninė Latvija, žaliavinio pieno kainos sumažėjimą pajuto stipriai.

ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius teigia atidžiai stebintis pasaulinės pieno rinkos pokyčius, kadangi „Pienas LT“ savo produktus eksportuoja į beveik visus pasaulio žemynus, o iš kaimyninės Latvijos komerciniais pagrindais perka trūkstamą kokybišką žaliavinį pieną. Importuojamo žaliavinio pieno kiekis iš Latvijos sudaro iki 5 proc. viso „Pienas LT“ gamykloje perdirbamo pieno.    

„Pirmąjį ketvirtį kartu su visais didžiaisiais Lietuvos pieno perdirbėjais stebėjome suaktyvėjusią pieno produktų rinką, gerus verslo rezultatus ir skaičiavome pelną. Tačiau prasidėjus dėl koronaviruso pandemijos paskelbto karantino sukeltai ekonominei krizei, visų perdirbėjų pardavimų pajamos krito. Tai lėmė prasidėjusios kainų korekcijos pieno produktų eksporto rinkose – smuko ir baltymų, ir riebalinių produktų kainos. Tai neišvengiamai atsiliepė ne tik pieno perdirbėjų pardavimams ir pelnui, bet ir pieno gamintojams, kuriems už supirktą pieną buvo mokama mažiau“, - aiškina T. Raudonius.   

Prasidėjus ekonominei krizei, pasak jo, ES šalių pieno sektorius parodė kooperatinės pieno perdirbimo įmonės verslo modelio veiksmingumą ir gyvybingumą: „Pavyzdžiui, Nyderlanduose, Danijoje ir Lenkijoje, kur pieno sektoriuje dominuoja ūkininkų kooperatyvai, vidutinė pieno supirkimo kaina išliko stabili ir nesvyravo kaip  tose šalyse, kur kooperatyvų be perdirbimo įmonių yra dauguma.“

Latvijoje balandžio – gegužės mėnesiais natūralaus pieno supirkimo kaina buvo nukritusi iki 0,2733 EUR/kg (2019 m. – 0,2981 EUR/kg). Vis dėlto, pirmuosius penkis šių metų mėnesius Latvijoje vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 0,2925 EUR/kg(Lietuvoje - 0,2929 EUR/kg). 2019 m. atitinkamu laikotarpiu natūralaus pieno supirkimo kaina Latvijoje buvo 0,3009 EUR/kg (Lietuvoje - 0,3001 EUR/kg).

„Kita vertus, ir Latvijoje, ir Lietuvoje už pastaruosius mėnesius pieno gamintojai gaus iš ES  papildomos paramos už karvę (Lietuvoje po 77 EUR, Latvijoje – 86 EUR už karvę). Perskaičiavus paramą į penkių mėnesių laikotarpį tai sudarys apie 0,02 EUR natūralaus pieno kilogramui, priklausomai nuo karvės produktyvumo ir ūkio dydžio. Taip pat verta atsižvelgti ir į sumažėjusias kuro kainas. Prognozuojama, kad bendra pieno ūkių pajamų suma per penkis šių metų mėnesius bus didesnė nei 2019-aisiais“, - kalba „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

Jis įsitikinęs, kad Latvijos ūkininkų nepasitenkinimas dabartine situacija pieno sektoriuje ir supirkimo kainomis susidarė dėl to, kad ūkininkai gauna pajamas tik iš savo gaminamo pieno ir yra priklausomi nuo eksporto rinkų. Didžiausia Latvijos pieno eksporto dalis – apie 40 proc. tenka Lietuvai.

„Kaip ir Lietuvoje, šioje šalyje vyrauja smulkūs ir vidutiniai pieno ūkiai, tačiau jie nelinkę kooperuotis. Latvijoje apie 17 proc. pieno ūkių yra susijungę į kooperatyvus. Šiuo metu Latvijoje nėra nė vieno pieno gamintojų kooperatyvo, kuris valdytų savo perdirbimo įmonę, - sako T. Raudonius. - Latvijos pieno gamintojai, neperdirbdami savo pagaminto pieno kooperatinėje įmonėje, negauna iš jo pridėtinės vertės. Atitinkamai, tokie ūkiai didesnę dalį pajamų gauna tik iš savo gaminamo ir palankioms ekonominėms aplinkybės susiklosčius pelningai parduodamo pieno. Dėl šios priežasties Latvijos ūkininkai jaučia tokius pačius rinkos svyravimus kaip ir nekooperuoti  Lietuvos pieno gamintojai.“

Iš esmės Latvijos pieno sektorius, tvirtina T. Raudonius, silpnesnis nei Lietuvoje: „Pagrindinės Latvijos, kaip ir Lietuvos, pieno sektoriaus problemos šiandien yra smulkūs, mažai produktyvūs ir neefektyvūs ūkiai. Dėl šių priežasčių mažiems ūkiams ilgalaikėje perspektyvoje iškils dar daugiau iššūkių. Tikėtina, kad be kooperacijos, naujų technologinių sprendimų bei investicijų smulkiems ir vidutiniams pieno gamintojams bus sudėtinga prisitaikyti prie rinkos iššūkių.“

Antrajame šių metų ketvirtyje vykstant neigiamiems pokyčiams rinkoje, „Pienas LT“ išnaudojo visas galimybes, kad išlaikytų stabilią savo padėtį pasaulinėje baltymų rinkoje ir apgintų pieno tiekėjų ekonominius interesus. „Kadangi esame ūkininkų valdoma verslo įmonė, išlikome solidarūs su mūsų pieno tiekėjais ir savo pelno sąskaita už supirktą pieną mokėjome ne mažesnę nei vidutinę rinkos kainą“, - tikina T. Raudonius, pridūręs, kad karantino metu kooperatyvo pieno perdirbimo gamykla „Pienas LT“ dirbo pilnu pajėgumu ir išliko ekonomiškai tvari.

„Ekonominės krizės verslo pasaulyje yra dažnas reiškinys. Jos neišvengiamai kiekvieną kartą paliečia ir pieno sektorių – nuo gamybos iki perdirbimo. Lietuvoje pieno sektorius jau kelerius dešimtmečius yra globalaus verslo dalis ir išliks ilgai. Ir pieno gamintojų, ir perdirbėjų gebėjimas atlaikyti iššūkius kaip niekuomet priklauso nuo antikrizinių priemonių efektyvumo, kurios turi būti įgyvendintos visoje pieno grandinėje. Jei ūkininkų valdomas kooperatyvas turi savo pieno perdirbimo įmonę, jo sprendimai ne tik užtikrina nepertraukiamą pieno supirkimą ir ūkių gyvybingumą kriziniu laikotarpiu, bet ir pasibaigus krizei leidžia kooperatyvui greičiau susibalansuoti bei vystytis“, - sako „Pienas LT“ vadovas.

MŪ inf.