Basf A1 2024 06 14 Basf m1 2024 06 14
Nuomonė
Gedas Špakauskas: „Gyvename iškreiptos realybės lauke“

Raudondvaris (Kauno r.). Per 38-ąjį Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) suvažiavimą LŪS vicepirmininkas, Pakruojo r. ūkininkas Gedas Špakauskas teigė, kad Steveʼo Jobsʼo sugalvota iškreiptos realybės lauko taktika naudojasi ir Lietuvos valdžia.

Vis dėlto S. Jobs'as šia taktika skatino darbuotojus sukurti įrenginius, kurie žavėtų visą pasaulį, o štai mūsų valdžia ir institucijos, G. Špakausko teigimu, šia taktika naudojasi, kad kasdieniai darbai žemdirbiams taptų sunkiai įgyvendinami ar net neįmanomi.

Šiemet – pagriovių deklaravimas

„Pernai turėjome pasėlių deklaravimo olimpiadą, nes buvo daug naujovių, nieko nežinojome: ekoschemos, GAABʼai. Šiemet turime ir pasėlių, ir pagriovių deklaravimą. (...)

Bioversija 2024 04 26 m7

Ar tikrai negalėjome sugalvoti ko nors paprasčiau? Kodėl mes paprastus dalykus – 3 arba 5 metrų apsaugos juostas prie vandens telkinių –  padarome tokius sudėtingus? Juk svarbiausia palikti apsaugos juostą prie vandens telkinio, bet mus verčia lįsti į sistemą ir sudėtingai viską daryti. Jaučiuosi kaip kitoje realybėje. Kam to reikia?“ – nesuprato G. Špakauskas.

Jis svarstė, kad kitais metais, kai bus priimtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, galbūt reikės palikti 10 metrų ar dar didesnio pločio apsaugos juostas.

„Kas tada? Ir vėl nauji įsipareigojimai? Ir vėl tai, dėl ko turėsime vargti? Ar PPIS sistemoje nubraižyti grioviai atitinka faktą – tai, kas yra laukuose? Aišku, neatitinka. Sistema nėra tiek tiksli, kad galėtų taip detaliai sužymėti, kur yra koks griovys, kiek metrų ir panašiai“, – problemą įvardijo ūkininkas.

Vis dėlto, anot G. Špakausko, didžiausia problema bus, kai Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai atvyks atlikti patikrą. Jeigu kažkas neatitiks, grės sankcija. „Ar būsime Europos Sąjungos valstybė, kuri gaus daugiausia sankcijų?“ – svarstė ūkininkas.

Anot jo, PPIS sistemoje užtektų pažymėti požymį, kuris nurodo, kad ūkininkas prie atitinkamo lauko palieka apsauginę zoną, tokiu atveju nereikėtų braižyti juostų. Mat, anot G. Špakausko, šis darbas apkrauna ne tik ūkininkus, bet ir su sistema dirbančius žmones.

„Turime ūkininkauti ne pagal tai, kas vyksta gyvai laukuose, o pagal tai, ką sistema leidžia ar neleidžia. Bet ar ne atvirkščiai turėtų būti? Ar ne sistema turėtų derintis prie mūsų, o ne mes prie sistemos?“ – retoriškai klausė naujai išrinktas LŪS vicepirmininkas.

Sankcijų sumažėjo, bet...

G. Špakauskas paanalizavo Lietuvos ūkininkams pritaikytų sankcijų statistiką Pakruojo, Radviliškio, Joniškio rajonuose ir savo įžvalgomis pasidalijo su kitais žemdirbiais. Pasirodo, pernai, palyginti su 2022 m., sankcijų sumažėjo net 3 kartus, tačiau jų dydžiai gerokai išaugo, kai kuriais atvejais taip pat net kelis kartus.

„Tačiau pagal dydį sankcijos išaugo 3 kartus. Joniškyje galbūt net ir 10 kartų. Vien Pakruojo r. pernai tiesioginių išmokų sankcijos siekė 1,5 mln. Eur, tai kiek visoje Lietuvoje jų pritaikyta?

Kur tie pinigai grįžta? Į Europos Sąjungos biudžetą, bet pinigų ekoschemoms trūksta. (...) Jų netrūksta, tiesiog jie grąžinami į Europos Sąjungos biudžetą. Tad kas kaltas – ūkininkai ar pernelyg sudėtinga sistema? Iškreipiama realybė – esą viskas gerai, ūkininkai patys kalti“, – tikino G. Špakauskas.

Jis taip pat pateikė vieną pavyzdį, kai 100 ha ūkis, kuris turėjo negamybinei veiklai atidėti 5 ha, gavo 5 000 Eur baudą už tai, kad po patikros paaiškėjo, jog pritrūko 18 arų.

„Ar kas nors galėtų patikėti tokia nesąmone? Visiškas absurdas, bet čia – tikras ūkininko pavyzdys. (...) Deja, ne tūkstantinis, ne 500 ha, o 100 ha dydžio ūkis gavo tokią sankciją. Man yra gėda už tokius dalykus, nes tai yra kažkas nenormalaus, kažkas neįtikėtino. Bet tai vyksta“, – apmaudo neslėpė G. Špakauskas.

Institucijos situaciją perteikia kitaip

Nors Nacionalinė mokėjimo agentūra yra pavaldi Žemės ūkio ministerijai ir šios institucijos turėtų dirbti išvien, tačiau, anot G. Špakausko, atrodo, kad jos atsukusios viena kitai nugarą ir visiškai nebendrauja.

O štai Nacionalinė žemės tarnyba ir Aplinkos ministerija, ūkininko teigimu, pateikia kitokią realybę.

„Nuolat kartoja, kad ūkininkai privalo nuomotis žemę pagal ilgalaikes sutartis, jog mus skatina tai daryti. Palaukite – kažkaip atvirkščiai kalbate. Ar ūkininkai nori laikinai nuomotis? Tai mes, ūkininkai, jus skatiname, kad leistumėte mums valstybinę žemę nuomotis ilgalaike nuoma. Kodėl kalbate priešingai?“ – svarstė ūkininkas.

Jeigu žemės savininkas nori parduoti žemę, turi sumokėti Nacionalinei žemės tarnybai 47 Eur už pažymą. Jos išrašymo terminas – 30 darbo dienų. G. Špakausko manymu, už tokią sumą pažyma turėtų būti pristatyta gražioje dėžutėje asmeniškai.

„Žinau, kaip būtų galima tą terminą sumažinti. Jeigu iš tų 47 Eur bent 10 Eur atitektų tam darbuotojui tiesiogiai, pažymų išrašymo terminas sutrumpėtų, manau, 5 kartus. (...)

Mokėk už projektavimą, mokėk už kadastrinius, mokėk už nuomą, mokėk už koordinačių nustatymą. Už viską mums reikia mokėti – už svetimą žemę, (...) bet ją bet kada gali iš mūsų paimti be jokio kompensavimo. Tai ar ne jie turėtų tą sklypą pirmiausia sutvarkyti ir mums duoti dirbti? Noriu pasakyti – iškreiptos realybės laukui sakome „gana!“ – pabrėžė G. Špakauskas.

Autorius: Eulalija Jonuškienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos