Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė kitos kadencijos Europos Komisijos (2019–2024 m.) politines gaires. Jose tiesiogiai žemės ūkiui vietos skirta nedaug, tačiau sudėlioti akcentai labiausiai turėtų tenkinti tikruosius žemdirbius.

Gairėse nurodoma, jog „turime išsaugoti gyvybiškai svarbų mūsų ūkininkų darbą, kad europiečiai galėtų apsirūpinti maistingu, įperkamu ir saugiu maistu”. Šios nuostatos, tiesiogiai susijusios su Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslais, išdėstytais Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, suteikia optimizmo ir vilties, kad po 2020 metų parama žemės ūkiui bus siejama ir teikiama tik ūkio subjektams, teikiantiems vartotojams realiai apčiuopiamą produkciją ir maisto produktus, o ne abstrakčias, sunkiai pamatuojamas viešąsias gėrybes.

Suprantama, esant būtinybei mažinti neigiamą poveikį klimatui ir aplinkai, Ursula von der Leyen žada dėti visas pastangas, kad žemės ūkio produkcijos gamyba būtų vykdoma tik tvariais metodais. Tačiau inovatyvių, palankių aplinkai technologijų diegėjai nebus palikti likimo valiai.

„Tie, kurie imsis veiksmų pirmieji ir veiks greičiausiai, taip pat bus pirmieji, kurie pasinaudos ekologinės pertvarkos galimybėmis. Todėl investuosime rekordines sumas į pažangiausius mokslinius tyrimus ir inovacijas, naudodamiesi visomis kito ES biudžeto lankstumo galimybėmis ir sutelkdami dėmesį į tas sritis, kurių potencialas didžiausias”, pabrėžiama Gairėse.

Nereikia įrodinėti, kad žemės ūkio bendrovės ir įmonės yra neabejotinos skaitmeninio amžiaus lyderės žemės ūkio sektoriuje, investuojančios į moderniausią, tausojančią išteklius ir mažiausiai taršią techniką bei technologijas.

Konstatuodama, kad Europos kaimo vietovėse gyvena daugiau kaip 50 proc. europiečių, pripažindama kaimo vietovių kraštovaizdžio, kultūros, paveldo įvairovės svarbą, U. von der Leyen pabrėžia jose slypintį ekonomikos potencialą.

„Mūsų žmonės ir verslas gali klestėti tik tada, kai ekonomika veikia jų naudai“, teigiama Gairėse. Todėl kaimo vietovių ateitį ji vertina investicijų, kurios inovacijų dėka didina verslo galimybes, kuria darbo vietas ir suteikia konkurencinius pranašumus, kontekste.

Komisijos Pirmininkės požiūriu, geriausi ES ekonomikos bruožai, didžiausias verslumas ir inovatoriškumas, jaunimo profesinio mokymo ir tobulėjimo galimybės yra sutelktos ne smulkiausiose, bet mažose ir vidutinėse įmonėse, sukuriančiose daugiausia naujų darbo vietų.

Gairėse numatytas tikslas sukurti specialiai mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtą strategiją leidžia tikėtis, kad artimiausiu metu bus padėtas taškas abejotiniems planams mažinti paramą prekiniams ūkiams.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija su viltimis vertina racionalią ir pragmatišką Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen Europos Sąjungos viziją. Žemės ūkio bendrovės ir įmonės, naudodamos kiek daugiau negu 10 proc. žemės ūkio naudmenų, pagamina daugiau kaip 25 proc. šalies bendrosios žemės ūkio produkcijos, tuo reikšmingai prisidėdamos prie maisto, perdirbamosios pramonės ir eksporto, visos šalies ekonomikos plėtros, o mokesčiais – prie nacionalinio biudžeto įplaukų.

Dedamos visos pastangos, kad jų indėlis į kaimo vietovių aplinkos gerinimą, ekonominę, socialinę, kultūrinę raidą būtų pagaliau objektyviai įvertintas ir pripažintas.

LŽŪBA tikisi, kad Žemės ūkio ministerija, rengdama nacionalinį BŽŪP po 2020 m. strateginį planą nenukryps nuo Gairėse nubrėžtos ekonomikos, tarnaujančios žemės ūkio veikla užsiimančių žmonių gerovei, koncepcijos linijos, o LŽŪBA pasiūlymai dėl priemonių, skirtų būsimos žemės ūkio politikos 9 tikslų įgyvendinimui, neatsidurs dulkėtose lentynose.

Jonas SVIDERSKIS

LŽŪBA generalinis direktorius