Vilnius / Liuksemburgas. Europos Audito Rūmų narė Laima Liucija Andrikienė, pristatydama specialiosios ataskaitos apie nevyriausybinių organizacijų (NVO) finansavimą iš Europos Sąjungos (ES) fondų rezultatus, sako, kad šis procesas stokoja skaidrumo.

L. L. Andrikienė buvo atsakinga už auditą, kurio pagrindu ši ataskaita ir parengta. Praėjusį penktadienį Europos Audito rūmų narė apie šį auditą, jo išvadas ir rekomendacijas nuotoliniame pranešime kalbėjo Seime surengtoje diskusijoje „Aktyvizmas ir emocijos žaliojoje politikoje“.

L. L. Andrikienės nuomone, privalu kalbėti apie dviejų esminių iššūkį, su kuriais susiduria ES, sankirtą: siekį neatidėliojant įgyvendinti žaliąją darbotvarkę ir siekį remti gyvybiškai svarbų Europos žemės ūkio sektorių. Apie tai kalbėtis remiantis faktais, o ne emocijomis.

Audito rūmų narė pabrėžia, kad šis laikotarpis yra ypač svarbus, nes formuojama ES daugiametė finansinė perspektyva ir biudžetas, diskutuojama dėl prioritetų ir jų finansavimo. Jos nuomone, dabar pats laikas kalbėti apie išmoktas pamokas, vykdant žaliąją darbotvarkę ir bendrąją žemės ūkio politiką, analizuoti klaidas ir siūlyti sprendimus ateičiai.

ES įsipareigoja siekti klimato neutralumo, biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvarios aplinkosaugos atspindi žaliasis kursas. Tuo pat metu, siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, ekonominį sektorius gyvybingumą, socialinę darną, reikšmingai remiami ES ūkininkai ir kaimo.

Dažnai šie du prioritetai susiduria tarpusavyje, keldami aštrias diskusijas institucijose ir visuomenėje, tad, pasak L. L. Andrikienės, būtina sinergija ar bent jau priimtina pusiausvyra tarp ES aplinkos, žemės ūkio ir kitų politikų, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas ES ekonomikos augimas ir jos konkurencingumo didinimas, atsiliepiant į išorės pasaulio iššūkius.

Ji pabrėžia, kad atliekant šią analizę, nebūta tikslo kritikuoti pilietinę visuomenė ir NVO, tačiau labai svarbu, kad jų veikla būtų maksimaliai skaidri, nes, pasak Audito rūmų narės, šiame kontekste skaidrumas yra pasitikėjimo pagrindas ir sąmoningo politikos formavimo prielaida.

„Piliečiai ir suinteresuotieji asmenys turi būti tikri, kad politikos sprendimai – ar tai liestų pesticidus, žemės naudojimą, ar veiksmus mažinančius poveikį klimatui – būtų priimami atviruose ir atskaitinguose procesuose“, – teigia L. L. Andrikienė.

Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos išvadose nurodoma, kad NVO skiriamas ES finansavimas stokoja skaidrumo.

„Realybė  neatrodo gerai (...) Deja, bet NVO skiriamo ES finansavimo vaizdas tebėra miglotas, o informacija apie ES fondų lėšų panaudojimą jų veiklai, įskaitant lobistinę, nėra nei patikima, nei skaidri.

Trūksta finansavimo šaltinių tikrinimų, kurie gali suteikti naudingos informacijos apie tai, kas stovi už NVO, kieno interesams jos atstovauja iš tikrųjų.

Taip pat nustatėme, kad EK aktyviai netikrina ar finansuojamos nevyriausybinės organizacijos laikosi ES vertybių, tokiu kaip demokratija, teisės viršenybė ir žmogaus teisės. Vietoje bent minimalus patikrinimo remiamasi pačių organizacijų deklaracijomis. O juk veiklos atitiktis ES vertybėms yra privaloma sąlyga gauti paramą iš ES biudžeto“, – teigia L. L. Andrikienė.

Ilgą laiką nebuvo vieningos NVO apibrėžties

Apie kokio dydžio ES biudžeto lėšas kalbama? 2021-2023 m. keturiose audituotose ES vidaus politikos srityse (Sanglauda, moksliniai tyrimai, migracija ir aplinka) ES dotacijas gavo daugiau nei 12 tūkst. NVO, kurioms buvo numatyta 7,4 mlrd. Eur, iš jų 4,8 mlrd. Eur tiesiogiai skyrė EK, o 2,6 mlrd. Eur – valstybės narės. Tai sudarė beveik 4 proc. ES biudžeto išlaidų.

Vis dėlto įspėjama, kad šiuos skaičius derėtų vertinti atsargiai, nes patikimai informacijai apie NVO finansavimą rinkti labai svarbus vieningas NVO apibrėžimas, o jo iki 2024 m. rugsėjo pabaigos ES neturėjo.

„Ką tai reiškia? Drąsiai galima sakyti, kad tokia situacija leido su ES  biudžeto lėšomis, skirtomis NVO, kai kuriems kitiems subjektams, elgtis, švelniai kalbant, labai lanksčiai“ – teigia L. L. Andrikienė.

Nors dabar vieningas apibrėžimas jau egzistuoja, tačiau vien tai vis tiek neužtikrina skaidrumo, nes subjektai patys deklaruoja esantys NVO, o EK netikrina svarbių jų statuso aspektų. 90 proc. subjektų 2021-2023 m. gavusių mokėjimus nebuvo nurodę, ar jie yra NVO, nes toks formos laukelis pildant buvo neprivalomas.

„Auditas atskleidė, kad didelis mokslininkų institutas su keliais šimtais darbuotojų buvo priskirtas NVO, nors jo valdymo organą sudarė vien tik vyriausybės institucijų atstovai. Kitu atveju save vadinantis NVO paramos gavėjas atstovavo išimtinai komercinius jo narių interesus“, – teigia L. L. Andrikienė.

Auditoriai pastebi ir tai, kad viešai prieinama informacija apie NVO yra fragmentiška, o tai trukdo skaidrumui, riboja įžvalgas apie NVO vaidmenį ES politikoje, sprendimų prieinamo procesuose.

Tai apsunkina ir analizę, ar ES lėšos nėra pernelyg sutelktos nedideliam skaičiui NVO, gaunančių neproporcingai didelę finansavimo dalį, taip galima išstumiant mažesnes organizacijas iš ES paramos fondų dalybų.

Auditorių analizė rodo, kad didelė dalis NVO skiriamo ES finansavimo, administruojamo EK, teko nedideliam jų skaičių. Iš daugiau kaip 4 400 NVO  2014-2023 m. laikotarpiu 30 didžiausių gavėjų gavo daugiau kaip 40 proc. lėšų arba 3,3 mlrd. Eur.

Klausimų kelia lobistinė veikla

Ataskaitoje auditoriai atkreipia dėmesį į ES finansuojamos lobistinės veiklos atskleidimo problemas, ypač Aplinkos ir klimato politikos programos LIFE. Nustatyti atvejai, kai NVO gavo veiklos dotacijas iš LIFE programos ir tos lėšos buvo naudojamos tiesioginei lobistinei veiklai, o ta veikla nebuvo tinkamai atskleista.

„Nors tokia veikla nebuvo draudžiama, dažnai ji gali būti pateisinama demokratijos diskusijos būtinybe, tačiau skaidrumo stoka kelia pagristų klausimų dėl galimos nepriimtinos įtakos ir politikos proceso sąžiningumo“, – sako L. L. Andrikienė.

Audito rūmų narės teigimu, nustatytos skaidrumo spragos yra itin reikšmingos.

„Politikos srityje, kur žaliųjų ir žemės ūkio interesai kartais atsiduria priešpriešoje, skaidrumas, kas užsiima lobistine veikla, kokiu tikslu ir su kokiais ištekliais, yra gyvybiškai svarbus norint išlaikyti visuomenės pasitikėjimą politikos rezultatais (...)

Jei visuomenė, ar suinteresuotieji asmenys mano, kad tam tikri balsai, ar jie būtų aplinkosauginiai, ar žemės ūkio, yra privilegijuojami dėl neaiškių finansavimo schemų, tokių politikų teisėtumas atsiduria po dideliu klaustuku.

Tai gali skatinti visuomenės poliarizaciją, mažinti paramą reikalingoms reformoms ir apsunkinti pagristų, subalansuotų sprendimų priėmimą“, – teigia L. L. Andrikienė, pridurdama, kad būtent todėl labai svarbu užtikrinti, kad finansavimo ir dalyvavimo politikos debatuose procesai būtų visiškai skaidrūs, atskaitingi ir sąžiningi.