Vilnius. Atsakingoms institucijoms priminus, kad šiuo metu Lietuvoje iš dronų augalų apsaugos priemones purkšti draudžiama, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė teigia, jog visa Europa šiuo klausimu yra tik kelio pradžioje.

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) priminė žemdirbiams, kad šiuo metu nėra nė vieno registruoto augalų apsaugos produkto (AAP), skirto žemės ūkio pasėliams su neantžemine įranga apdoroti. Tiesa, VAT patikino, kad skleisti trąšas dronais nedraudžiama, tačiau tai darant būtina laikytis bendrų reikalavimų tręšiamiesiems produktams.

Pasak Z. Varanavičienės, remiantis Lietuvoje galiojančiu teisiniu reguliavimu, augalų apsaugos produktus purkšti iš oro draudžiama, išskyrus tam tikrus atvejus, kai:

• kitais būdais neįmanoma sunaikinti kenksmingųjų organizmų ar kontroliuoti jų plitimo naudojant antžeminę apdorojimo įrangą (purškiant augalų apsaugos produktus iš oro, poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai turi būti mažesnis, negu naudojant antžeminę apdorojimo įrangą); 
• VAT įvertina konkretaus AAP, kuris reglamento (EB) Nr. 1107/2009 nustatyta tvarka įregistruotas Lietuvos Respublikoje, keliamą riziką purškiant jį iš oro, ir patvirtina, kad galima jį purkšti iš oro;
• AAP operatorius, purškiantis AAP iš oro, turi augalų apsaugos pažymėjimą ar kitą jam prilyginamą Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą pažymėjimą;
• fiziniai ir juridiniai asmenys, atliekantys skrydžius, atitinka kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus;
• fiziniai ir juridiniai asmenys purškia AAP iš oro su patikrinta apdorojimo įranga;
• orlaiviuose yra sumontuota apdorojimo įranga, kurios technologija sumažina AAP purškimo slinkį (dulksną).
• Urbanizuotose teritorijose draudžiama AAP purkšti iš oro. Purškimui iš oro būtinas vienkartinis leidimas. 

„Šiandien tiek purškimai iš orlaivio, tiek iš bepilotės skraidyklės traktuojami vienodai – kaip purškimas iš oro, o tai draudžiama, išskyrus aukščiau nurodytas sąlygas. Šiandien Lietuvoje registruotas tik vienas miškams skirtas biopesticidas-mikrobiologinis produktas, kurį galima purškti iš oro, žinoma, turint visus kitus leidimus“, – portalui manoūkis.lt komentavo LAAA vadovė.

Ji priminė, kad registruojant AAP patvirtinamas jo naudojimo reglamentas: norma, tirpalo / vandens kiekis hektarui, apribojimai.

„Įprastai naudojant produktus su antžeminiais įrenginiais, vandens kiekis svyruoja kelių šimtų litrų ribose. Dronų gamintojai rašo, kad hektarui užtenka vos kelių litrų vandens. Tai reiškia, kad purškiama labai koncentruotu tirpalu, todėl akivaizdu, jog tokius dalykus, kaip fitotoksiškumas, irgi reikia įvertinti“, – kalba Z. Varanavičienė. 

Anot jos, birželio 22 d. Europos Komisija paskelbė Tausaus pesticidų naudojimo reglamento projektą, kuriame siūloma išskirti atskirą AAP skleidimo įrangos kategoriją – bepilotes skraidykles. Projekto 21 str. numatyti reikalavimai purškimui iš bepilotės skraidyklės. Viena iš sąlygų – valstybėje narėje turėtų būti registruotas AAP, pritaikytas ypač mažam vandens kiekiui.

„Neturiu informacijos, kad Lietuvoje atliekami tokių produktų efektyvumo tyrimai, siekiant užregistruoti naujas produktų formas Lietuvoje artimiausiais metais. 

Atsiradus techniniam sprendimui, bus poreikis, atsiras ir tam pritaikytų produktų. Šiandien Europoje dar esame kelio pradžioje, siekiant pritaikyti dronų technologiją AAP skleisti“, – teigia Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Z. Varanavičienė