Kaunas. Galvijų supirkimo kaina nėra vienintelis rodiklis, pagal kurį galima spręsti apie mėsinės gyvulininkystės ūkių pelningumą. Iš esmės šiame sektoriuje yra daug sunkumų.

Taip teigė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Nerijus Gricius.

Vertindamas supirkėjų vertinimus, kad už kokybišką jautieną jie jau gali mokėti brangiau, eksporto rinkų yra, N. Gricius siūlė atkreipti dėmesį į tai, kiek brango galvijų auginimo kaštai – darbuotojų atlyginimai, energijos, kuro, pašarų kainos.

„Mūsų sektoriuje, nors jautienos pardavimo kaina kyla, nuotaikos nėra geros, mėsinė gyvulininkystė nesukuria labai daug pajamų. O labiausiai liūdina, kad nuo mūsų yra nusisukusi gyvulininkystės politikos formuotoja – valstybė“, – teigia LMGAGA prezidentas.

Labiausiai jis pasigenda dėmesio veislininkystei, augintojams vis sunkiau vykdyti veislinį darbą, nes valstybės parama mažėja. Negana to, kad daug darbų numeta patiems augintojams, dar apkrauna juos biurokratine našta ir mažina paramą.

„Mes sakome, kad veislininkystė yra ekonominis sektoriaus ateities pagrindas, bet žemės ūkio politikai to nemato, jų nuomone, tai tik ūkininkų reikalas ir jie turi prisiimti visą naštą. Jaučiamės ignoruojami – sprendimai buvo priimami už uždarų durų, su mumis nesitariant. Išgyvenome labai sunkų 4 metų laikotarpį, dabar valdžia kita, bet nežinome, ko mums tikėtis“, – kalba N. Gricius ir atkreipia dėmesį, kad net Europos Komisija yra konstatavusi, jog žemės ūkis yra nuostolinga veikla, todėl prie jos reikia prisidėti ir ES, ir valstybei.

Veislininkystė, veislinis darbas yra sektoriaus veiklos pagrindas, bet auginti veislinius gyvulius yra daug brangiau, o jų pardavimo kaina, Asociacijos vadovo teigimu, beveik nesiskiria. Tai veisliniams ūkiams reiškia nuostolius.

„Todėl nenuostabu, kad jau mažėja ir mėsinių galvijų šalyje. Tai kelia didelį nerimą. Pienininkai baigia išsiparduoti karves ir kai šios, pigesnės prekės, rinkoje nebeliks, ateis mūsų eilė, sektorius vis labiau trauksis“, – tokias ateities tendencijas įžvelgia N. Gricius.

Jau yra išparduodančių ne tik mišrūnų, bet ir grynaveislių galvijų ūkius – pernai tokių buvo ne vienas, kurie baigė įsipareigojimus ir nematė galimybių tęsti šios veiklos. Šiemet jau irgi vienas ūkis išsiparduoda, prašo Asociacijos pagalbos rasti pirkėjų nors ir Lenkijoje.

„Sunkus metas, nepaisant geresnių supirkimo kainų. Be to, kaip ir visur žemės ūkyje – kainos tai kyla, tai krenta. Kai gaudamas geresnes kainas pradedi planuoti, ruošti ateities planus, galutiniame variante pamatai, kad jau gauni visai ne tokią kainą, su kokia planavai ateitį. Ir nors užauginame kokybiškai, perdirbėjai giria lietuvišką jautieną, bet ta kaina vis tiek nėra tokia, kokios reikėtų, atsižvelgiant į tai, kiek viskas brangsta“, – įsitikinęs LMGAGA prezidentas.

Lenkijos supirkėjų į Lietuvą pastaruoju metu atvažiuoja daug, jie siūlo didesnes kainas. Bet, N. Griciaus vertinimu, jeigu lenkai perka brangiau lietuvišką mėsą, tai yra atsakymas, kad kažkas Lietuvoje ne taip: „Mūsų kainos nelabai konkurencingos, kainos vidurkis vienas žemiausių Europoje.“

Asociacijos vadovas priduria, kad nelygią konkurencinę kovą dar labiau apsunkina valstybės mokesčių politika. „Gal mokesčiai, o gal kažkieno maržos didesnės negu kitų – kažkur slypi problemos, kurių negalime išsiaiškinti“, – svarsto N. Gricius.

Jis pripažįsta, kad tie ūkiai, kurie patys užaugina ir parduoda mėsą, gyvena geriau, bet įvertinus, kiek jie dirba, tai yra vargas – dirba 7 dienas per savaitę, patys užaugina gyvulius, patys veža skersti, patys išpjausto ir dar turi rasti rinką, pirkėjų mėsai parduoti. Tai tarsi darbas trijose darbovietėse.

Negana ekonominių rūpesčių, dabar dar ir ligos gyvulių augintojams pradeda grasinti. „Jos ateis ir iki mūsų, bet ar turi mūsų institucijos kokį nors planą, kaip reikėtų elgtis, pavyzdžiui, atsiradus mėlynojo liežuvio ligai? O Europoje jau yra ir snukio-nagų liga. Kaip valdininkai spręstų problemą? Tikriausiai uždarytų eksportą, ūkiai turėtų išskersti galvijus, būtų kaip su afrikiniu kiaulių maru“, – baiminasi N. Gricius.

Jis labai nori šiemet tikėtis kitokio bendradarbiavimo su visomis valstybės institucijomis, strateginio mąstymo, nes ilgai gyventi nežinioje gyvulių augintojai negalės.

„Mums reikia kitokio valstybės požiūrio – partnerystės, įsiklausymo, kol dar nėra problemų ar bent problemų sprendimo kartu su socialiniais partneriais. Galbūt naujasis žemės ūkio ministras mus išgirs“, – viliasi LMGAGA vadovas.

2025 m. sausį, kaip skelbia Žemės ūkio duomenų centras, Lietuvoje buvo 67 969 mėsinių veislių galvijai ir 126 725 mišrūnai. Per metus atitinkamai sumažėjo 544 ir 7 416 galvijų.