Vilnius. Lietuvai reikėtų vėl diskutuoti apie papildomą cukraus mokestį, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

„Man tai buvo proga priminti mokestį, kurį siūliau prieš dvejus metus – cukraus mokestį. Tai ne tik mokestis, kuris gali potencialiai papildyti biudžetą 100 mln. eurų, bet jis leidžia ir keisti gyventojų elgseną į gerąją pusę“, – pirmadienį po diskusijos Prezidentūroje apie mokesčių politiką sakė N. Mačiulis.

Pasak jo, tai galbūt leistų Lietuvai turėti ne tik teisingesnę, efektyvesnę mokesčių sistemą, bet ir pailginti sveiko gyvenimo trukmę. Esą toks mokestis nebūtų didelė našta perkantiems pirmo būtinumo prekes, o sveikesnius produktus paskatintų rinktis ir mažiausiai uždirbančius žmones.

„Aš skaičiavau, kad 400 gramų duonos kepalėlis dėl to pabrangtų dviem centais“, – sakė N. Mačiulis.

Portalas manoūkis.lt pasidomėjo, kokia maisto pramonės įmones vienijančios asociacijos nuomonė dėl tokio mokesčio?

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma PILIPIENĖ:

Prie idėjų ir siūlymų įvesti vadinamąjį „cukraus mokestį“ grįžtama kas keleri metai. Iki šiol siekis įvesti šį mokestį daugiausiai būdavo grindžiamas rūpinimusi gyventojų sveikata – t.y. finansinėmis priemonėmis paskatinti juos sveikiau maitintis.

Buvo daug diskusijų šia tema, analizuota kitų šalių patirtis ir visgi prieita išvados, kad vartotojų mitybos bei gyvenimo būdo pokyčiams skatinti reikia imtis platesnių priemonių, ir būtų galima išskirti dvi pagrindines kryptis: gyventojų švietimas mitybos klausimais ir maisto produktų gamintojų atsakomybė, sveikatai palankesnių produktų pasiūla.

2018 m. pradžioje buvo pasirašyti įmonių ir LR Sveikatos apsaugos ministerijos susitarimai, kuriais gamintojai įsipareigojo gerinti gaminamų produktų sudėtį, mažindami juose cukraus, druskos, sočiųjų riebalų kiekius. Prie šių susitarimų jungiasi vis daugiau įmonių, kai kurios jų jau įvykdė dalį užsibrėžtų tikslų, tad matome, kad einama teisinga kryptimi. 

Šįkart rūpestis visuomenės sveikata jau lieka antrame plane, pagrindinis „cukraus mokesčio“ tikslas – papildyti biudžetą 100 mln. eurų. Tai vertintume kaip bandymą manipuliuoti šio mokesčio įvedimo pagrįstumu, ypač turint omenyje, kad diskusijos dėl mokesčių, iš kurių reikės grąžinti Europos Sąjungos „pinigų lietų“ tik prasideda. Panašu, kad keliantieji nepamatuotas idėjas labiau geidžia pigaus populiarumo nei išties rimto požiūrio į mokesčius. Tai labai neatsakingas pareiškimas, rodantis paternalistinį požiūrį į žmones - mes jums pasakysime, ką ir kaip valgyti.

Kategoriškai nepritariame jokiems naujiems su maistu susijusiems mokesčiams dėl šių priežasčių:

• Maisto mokesčiai yra regresyvūs ir turi socialinio diskriminavimo požymių. 
• Mažesnes pajamas gaunantys vartotojai maistui ir gėrimams išleidžia proporcingai didesnę dalį savo pajamų, todėl tokia apmokestinimo sistema labiausiai pakenktų sunkiau besiverčiantiems vartotojams ir dar labiau padidintų socialinę atskirtį.
• Tokie mokesčiai yra diskriminaciniai, nes ekvivalentiškos sudėties ir panašios maistinės vertės produktai gali būti apmokestinti skirtingai.
• Europos Komisijos užsakymu atlikta studija parodė, kad įvedus mokesčius apmokestinamų produktų pardavimai sumažėja, tačiau tai nereiškia, kad vartotojai keičia savo mitybos įpročius ir pradeda mažiau vartoti tų sudedamųjų maisto dalių, kurių vartojimą ir siekiama sumažinti įvestais mokesčiais ( t.y. riebalų, cukraus, druskos). Jie tiesiog pereina prie produktų pakaitalų – pigesnių prekių ženklų ar panašios sudėties, neapmokestinamų ar mažesniu tarifu apmokestinamų produktų.
• Atskirų maisto produktų apmokestinimas kelia didelę riziką maisto pramonės įmonių konkurencingumui, skatina nesąžiningą konkurenciją bei tarpregioninį apsipirkinėjimą. 
• Maisto mokesčiai neigiamai įtakoja šalies makroekonomiką. 
• Maisto pramonė didele dalimi prisideda prie šalies BVP ir tais atvejais, kai kainos padidėja dėl mokesčių politikos, sumažėja produktų pardavimai, o tai turi neigiamą poveikį BVP augimui. Tai taip pat turi neigiamos įtakos verslo investicijų augimui, didina nedarbą.

Labai tikimės, kad naujajai šalies valdžiai pavyks racionaliai, be nepagrįstų šokinėjimų formuoti mokesčių politiką.

MŪ, BNS inf.