Su ūkininkais, kurie priversti protestuoti prie Vyriausybės pastato, kad būtų išgirsti, susitiko žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Jis, paklaustas apie daugiamečių pievų problemą, sakė, kad iš Europos Komisijos išgirdo pažadą pradėti spręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą, patikino, kad rezultato tikisi sulaukti jau artimiausiu metu. 

„Ministras meluoja, kad, norint išspręsti daugiamečių pievų problemą, jam tektų pažeisti europinę teisę, nes gavau Žemės ūkio komisaro J. Wojciechowskio atsakymą, kuriame pažymima, kad Lietuvos valdžios institucijos, o ne europinės, turi spręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą.

Pasak komisaro, pievų atkūrimo klausimas – vien mūsų nacionalinės valdžios kompetencija, todėl tik mūsų vietos valdžia  turi prisiimti atsakomybę, kad pajudintume šį klausimą iš mirties taško,“ – sakė parlamentaras Bronis Ropė.

Jis kreipėsi į žemės ūkio komisarą prašydamas sužinoti, ar Europos Komisija (EK) neturėtų prisiimti atsakomybės už tai, kad Reglamento 2021/2115 nuostatos dėl daugiamečių žolynų apibrėžimo klaidingai perkeltos į Lietuvos nacionalinius teisės aktus.

Negana to, parlamentaras iš Lietuvos teiravosi, ar EK ketina imtis vienokių ar kitokių priemonių, kurios leistų išspręsti daugiamečių pievų klausimą, kuris gerokai sumažina ūkininkų dirbamos žemės plotus.

„Eilinį kartą prisidengiama europinėmis institucijomis, kai reikia sutvarkyti daugiamečių pievų problemą. Europos Komisija juodu ant balto rašo, kad Lietuva nepažeis jokių ES teisės reikalavimų, jei pati nuspręs pasiūlyti savo BŽŪP strateginio plano pakeitimus, atsižvelgdama į poreikius,“ – piktinosi parlamentaras.

Janusz’o Wojciechowski’o (Janušo Voicekovskio) atsakyme rašoma, kad valstybės narės atsakingos už savo BŽŪP strateginių planų parengimą ir įgyvendinimą, kaip numato pasidalijamojo valdymo principas, o Komisija numato tik tai, ar valstybė narė įgyvendina savo planą.

„Pasirodo, kad sėjomainos apibrėžimą, dėl kurio ūkininkai neteisingai deklaravo daugiamečių pievų referencinį plotą, turėjo sukurti pati Lietuva, o ne Europos Komisija,“ – teigė europarlamentaras Bronis Ropė.

Taikiai protestuojantys ūkininkai, kurie atvyko į Vilnių su traktoriais, reikalauja, kad valdžia spręstų ir kitus klausimus, kurie šiandien žlugdo šalies žemės ūkį.

Ūkininkai reikalauja, kad Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija nesikėsintų į privačią nuosavybę, reikalaudamos sukurti privačioje žemėje saugotinas teritorijas ir apsaugos juostas.

 Žemdirbiai pikti, kad per Lietuvą eksportuojami rusiški grūdai, o dalis jų patenka ir į Lietuvos rinką, todėl dempinguoja lietuviškų grūdų kainą.

Viliamasi, kad pieno krizė taip pat bus sprendžiama, nes situacija, kai ūkininkai priversti parduoti pieną už žemesnę kainą nei savikaina, nebegali tęstis.

Pavyzdžiui, pernai spalį natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 29,6 proc. mažesnė, palyginti su 2022-ųjų spaliu. Gerokai krintant pieno supirkimo kainoms, pienininkystės sektorius traukiasi – kai kurie ūkininkai pradeda auginti grūdus, o dar kiti priversti bankrutuoti.

Remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, Lietuvoje pieno primelžiama vis mažiau, palyginti su 2020 m., kai primelžta 1 491 676 t, ir 2021 m., kai primelžta 1 476 887 t pieno.

Ūkininkai prašo, kad valdantieji grąžintų žymėto kuro naudojimo taisykles ir mažintų naftos dujų akcizą.

„Palaikau šalies ūkininkus, kurie priversti kovoti dėl savo ūkių ir viso Lietuvos žemės ūkio sektoriaus ateities, taip pat ir dėl to, kad Lietuvos vartotojai būtų aprūpinti kokybišku maistu.

Žinau, kad ūkininkai renkasi ne iš gero gyvenimo ir visas civilizuoto dialogo priemones jau išnaudojo,“ – teigė europarlamentaras Bronis Ropė.

Europarlamentaro B. Ropės užklausa ES žemės ūkio komisarui čia.

Komisaro oficialus atsakymas dėl sėjomainos ir daugiamečių žolynų čia.