Otava. Kanados mokslininkai nustatė, jog lašišų kūnų liekanose esančios maisto medžiagos daro teigiamą įtaką pakančių augalų rūšių įvairovei ir gausumui. Manoma, kad maisto pramonės ir vandens ūkių atliekas būtų galima naudoti kaip trąšas.

Simon‘o Fraser‘io (Saimono Freizerio) universiteto (Kanada) mokslininkai pirmieji patvirtino ryšį tarp lašišų ir pakrančių augalų augimo bei dauginimosi. Tyrimas, pristatytas mokslo leidinyje „Royal Society Open Science“, praplėtė žinias apie azoto izotopą, kuris išsiskiria iš lašišų kaip maisto medžiaga ir kuris randamas kai kuriose augalų bei gyvūnų ekosistemose. 

Per trejus metu trukusį eksperimentą mokslininkai dirbtinai tręšė lašišų skerdenomis mažos upės žiočių pakrantę, kurioje žėlė žolių ir lauko gėlių pieva. Nustatyta, kad kai kurios laukinės rūšys užaugino didesnius lapus, kai kurios kitos rūšys – didesnius žiedus, dar kitos subrandino daugiau sėklų. 

Mokslininkai atliko panašius eksperimentus, naudojant jūros dumblius, kurie suteikia kitokį maistinių medžiagų rinkinį, išbandė jūros dumblių ir lašišų skerdenų derinį. Vėliau ištyrė trąšų poveikį keturioms įprastoms laukinių gėlių rūšims, tame tarpe sidabražolei ir kraujažolei. Rezultatai patvirtino, jog tręšiant lašišų skerdenomis augalai žydi didesniais žiedais, o trečiais metais subrandina daugiau sėklų.

Supratimas apie ekosistemų tarpusavio ryšį yra svarbus ne tik siekiant jas išsaugoti. Mokslininkai siūlo idėją lašišų atliekas, susidarančias maisto pramonėje ir vandens ūkiuose, naudoti kaip trąšas ir azoto šaltinį augalams.