Akademija (Kėdainių r.) Kadangi augalai kone visą žiemą vegetavo, šiandien kai kuriuose plotuose žieminiai javai ne tik išsikrūmiję – jie jau augina stiebą, kitaip tariant, bamblėja. Atrodytų, kad pats laikas augimo reguliatoriams.

Apie augimo reguliatorių naudojimą žiemkenčių pasėliuose kalbamės su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresniąja mokslo darbuotoja Ona Auškalniene.

„Taip, kai kuriuose laukuose žieminiai javai jau tikrai bamblėja ir atrodytų, laikas naudoti augimo reguliatorius. Tik šiuo atveju reikia nepamiršti, kad augimo reguliatorių veikimui būtinos tam tikros sąlygos, ypač temperatūra. Jei šalta, jie neveikia“, - primena O. Auškalnienė.

Kokios temperatūros reikalingos? Pasak mokslininkės, mažiausius reikalavimus temperatūrai kelia chlormekvatchloridas (CCC) -  apie 10 laipsnių šilumos, bet reikia nepamiršti, kad preparatus su šia veikliąja medžiaga galima naudoti tik iki javams esant BBCH 32 (antras bamblys). Naudojamas vėliau, gali lemti augalų stresą ir tuo pačiu derliaus nuostolius.

„Kita veiklioji medžiaga, kuri veikia ir žemesnėje temperatūroje – kalcio proheksadionas (Medax Max ir Medax top viena iš sudedamųjų dalių). Jį rekomenduojama naudoti tik tiems augalams, kurie intensyviai auga, esant pakankamai drėgmės ir maisto medžiagų. Negalima naudoti prieš ir po šalnų. Kitų veikliųjų medžiagų augimo reguliatorių veikimui reikalingos aukštesnės temperatūros“, - aiškina O. Auškalnienė.

Gal naktiniai šalčiai stabdo procesus ir neverta skubėti purkšti pasėlių?Iš tikrųjų, šaltis veikia kaip natūralus augimo reguliatorius ir esant vėsiam orui javų augimas nėra toks vešlus, stiebai būna tvirtesni, o augimo reguliatoriai - kaip jau minėta – neveikia.

Kaip žinoti, kada optimalus laikas naudoti augimo reguliatorius? „Reikia žiūrėti į augalo augimo tarpsnius ir į oro sąlygas. Kiekvieno preparato etiketėje nurodytas laikotarpis, kada jis turi būti panaudotas. Reikia atsiminti, kad kuo geresnės sąlygos augalų augimui, tuo efektyvesnis augimo reguliatorių veikimas, o jei augalai patiria stresą, tai augimo reguliatoriai jo tikrai nesumažins. Atvirkščiai - jų naudojimas gali sukelti neigiamų pasekmių“, - aiškina O. Auškalnienė.

VAT registruotų produktų sąraše šiuo metu yra 20 pavadinimų augimo reguliatorių javams (tačiau veikliųjų medžiagų – tik keletas) ir tik vienas rapsams (Toprex 375 SC). „Rapsų auginimo technologijoje augimo reguliatoriai turi šiek tiek kitas funkcijas. Pirmiausia, preparatai yra kartu ir fungicidai, jų pagrindinė funkcija apsaugoti šiuos augalus nuo ligų. Todėl augimo reguliatorių rapsams reikia ieškoti tarp fungicidų ir čia jų yra tikrai ne vienas“, - paaiškina O. Auškalnienė.

Kaip veikia augimo reguliatoriai?

Svarbiausi augaliniai hormonai yra auksinai, giberelinai, citokininai, abscisino rūgštys ir etilenas. Giberelinai skatina stiebo augimą didindami ląstelių ilgį. Antigiberelininiai augimo reguliatoriai, trumpinantys javų stiebus įvairiais augalų vystymosi tarpsniais, sutrikdo giberelinų sintezę. Tokiu veikimu pasižymi veikliosios medžiagos: chlormekvatchloridas ir trineksapak-etilas. Šios medžiagos, stabdydamos stiebų augimą, skatina asimiliatų nutekėjimą pagrindinių ląstelės sienelės elementų (celiuliozės, hemiceliuliozės ir lignino) sintezei, taip didindamos stiebo mechaninį atsparumą.

Stiebas sutrumpėja, o tarpubamblių skaičius lieka toks pat – javų stiebai trumpėja dėl to, kad mažėja tarpai tarp bamblių, taip pat padidėja stiebo skersmuo. Šiaudo skersmuo keičiasi nevienodai ir tas pasikeitimas priklauso nuo žieminių kviečių ar kitų javų veislės.

Kitaip veikia etefono turintys augimo reguliatoriai. Veiklioji medžiaga etefonas, prasiskverbusi į augalų audinius, skyla į etileną ir fosforo bei chloro jonus. Etilenas – augimą stabdantis augalinis hormonas. Jis skatina augalo vaisių nokimą, lapų džiūvimą, stabdo stiebo augimą, sustiprina ląstelių sieneles ir sutrumpina viršutinę stiebo dalį.

Augimo reguliatoriai pagal jų veikimo mechanizmą naudojami skirtingu laiku vieną, du ar net tris kartus ir veikia skirtingas augalo dalis. Kviečiams, ypač jų ilgašiaudėms veislėms, dukartinis augimo reguliatorių naudojimas  taikomas jau seniai. 

Ankstyvasis purškimas, kviečiams esant BBCH 23–29 (krūmijimosi) tarpsnio, yra svarbiausias, nors jis kartais mažai sutrumpina šiaudą, bet labai sutvirtėja apatinės dalies stiebo audiniai. Tyrimai ir praktika parodė, kad šio purškimo vėlinti ar atidėlioti nereikėtų, nes žieminių kviečių, skirtingai nuo vasarinių miežių, linkusi išgulti apatinė stiebo dalis.

Yra žinoma, kad augalų augimo reguliatoriai be morfologinių pakitimų sukelia ir fiziologinius-biocheminius augalo pakitimus: stabdo augalo senėjimą, pratęsia augalo fiziologinį aktyvumą, nes lapuose padidėja chlorofilo, baltymų, karotinoidų kiekis, o tai susiję su teigiamais javų derliaus pokyčiais. Manoma, kad, nupurškus augimo reguliatoriais, sulėtėja augalų senėjimo procesas ir padidėja atsparumas aplinkos keliamam stresui.

Nėra vaistas skurstantiems augalams

Koks gali būti neigiamas augimo reguliatorių panaudojimo poveikis? Ar netinkamu laiku nupurškus, galima pakenkti būsimam derliui (pražudyti dalį besiformuojančių žiedų)? Mokslininkė sako, kad stiebo tarpubamblių sutrumpėjimas priklauso nuo augimo reguliatorių panaudojimo laiko, normų, meteorologinių sąlygų. O štai augimo reguliatorių įtaka javų grūdų derliui vertinama nevienodai. Augalų augimas ir derliaus formavimasis priklauso nuo daugelio veiksnių: augalų genetinio potencialo, klimato sąlygų, apsirūpinimo maisto medžiagomis ir kitų.

Manoma, kad labai sutrumpinus stiebą, ypač trumpašiaudžių veislių javų, jų varpos sunkiai išsisuka iš lapų ir dėl to lengviau užsikrečia ligomis. „Labai atsargiai reikia naudoti augimo reguliatorius esant sausroms: sausros metu jie ne tik nepadės, bet ir gali pakenkti. Viena esminė taisyklė – jei augalai skursta, jiems kažko trūksta, jie išretėję – augimo reguliatoriai nėra vaistas“, - reziumuoja Ona Auškalnienė.

MŪ inf.