Berlynas. Virš pasėlių skraidantys ir žemę ariantys robotai nebėra tik mokslinės fantastikos kino režisierių vizija. Ekspertai skelbia, jog tai yra neišvengiama ateitis, kuriai reikia pradėti ruoštis jau dabar.

Žemės ūkio ekonomistas Thom'as Daum'as (Tomas Daumas) iš Hohenheimo universiteto (Vokietija) leidinyje „Trends in Ecology & Evoliutions“ pristatė kontraversišką viziją, kaip ateityje galėtų atrodyti žemės ūkis ir kaip naujovės paveiks kraštovaizdį. Jis numatė du scenarijus. 

Remiantis utopine teorija, ūkininkams talkins maži, mobilūs, išmanūs robotai, kurie harmoningai įsilies į gamtą ir padės išauginti ekologišką produkciją. Pagal distopinį planą po laukus važinės sunkiasvorės mašinos, o masinė intensyvi gamyba neapsieis be cheminių medžiagų naudojimo.

Utopinis scenarijus vaizduojamas kaip Edeno sodas. Kraštovaizdį puoštų miškai, žali laukai, čiurlentų upeliai, skraidytų bitės ir paukšteliai, lakstytų laukinė fauna. Pasėliais rūpintųsi tvarią energiją naudojantys robotai, kurie nenustelbtų gyvosios gamtos. Priešingai, technologijos galėtų padėti išsaugoti biologinę įvairovę ir kovoti su klimato kaita.

Žmogiškus išteklius iš dalies pakeistų robotai, kurie galėtų dirbti visą parą. Augalai būtų įvairesni, dirvožemis – maistingesnis. Dėl naujų kovos su kenkėjais priemonių, pavyzdžiui, taškinio biopesticidų purškimo, piktžolių šalinimo lazeriu, nenukentėtų gruntinis ir paviršinis vandenys, dirvos ekosistemos, vabzdžių populiacijos. Ekologiškų augalų derlius, kuris šiuo metu yra mažesnis nei įprastų pasėlių, būtų gausesnis, o ūkininkavimo poveikis aplinkai – menkesnis.

Robotizuoto žemės ūkio padariniai paliestų ne tik gamtą, bet ir gyventojus. Utopijos atveju atpigtų ne tik javai, bet ir vaisiai bei daržovės. Ekologiška produkcija būtų prieinama platesniam vartotojų ratui.

Thom'as Daum'as neatmeta distopinio scenarijaus galimybės, tačiau pažymi, jog pastarais gali turėti daugiau neigiamų padarinių aplinkai. Dideli, gremėzdiški robotai sudarkytų kraštovaizdį, dominuotų monokultūrų auginimas. Aukštos tvoros tarp ūkių izoliuotų žmones ir laukinius gyvūnus. Jei robotai perimtų visas ūkininkavimo funkcijas ir neliktų darbuotojų, būtų galima be pavojaus naudoti didelius pesticidų ar kitų cheminių medžiagų kiekius. Nors būtų užtikrinama tiksli derliaus kontrolė, sistema tikriausiai būtų žalinga gamtai.

Mokslininkas teigia, jog mažai tikėtina, kad pasaulyje vyraus gryna utopija ar distopija. Sukurdamas šiuos scenarijus T. Daum'as teigia norėjęs paskatinti diskusiją, kol žmonija stovi pasirinkimų kryžkelėje. 

Utopinis scenarijus lengviau įgyvendinamas smulkiems ūkininkams, kurie galėtų įvairius įrenginius nuomotis pagal poreikį. Šeimos ūkiai sunkiai išgyventų distopiją, kuri patogi stambioms bendrovėms, valdančioms didelius žemės plotus ir užsiimančioms masine gamyba.

T. Daumas įsitikinęs, jog Europos, Azijos, Afrikos šalims priimtinesnis utopinis planas, o JAV, Rusija, Brazilija, kur dominuoja stambūs ūkiai, gaminantys daug mažos vertės grūdų ir aliejinių augalų sėklų, linksta prie distopijos. Joms maži robotai, kurie nėra efektyvūs atliekant daug energijos reikalaujančias užduotis, pavyzdžiui, kukurūzų kūlimą, gali būti ekonomiškai nenaudingi.

Anot autoriaus, iš technologinės pusės yra įmanomos abi vizijos, tačiau be valdžios institucijų kontrolės žmonės rizikuoja atsidurti distopijoje, patys to nenorėdami. Nors jau yra sukurti kai kurie utopinio scenarijaus aspektai, pavyzdžiui, robotas, ravintis piktžoles lazeriu, reikia tobulinti dirbtinį intelektą, kad jis atliktų vis sudėtingesnes funkcijas. Neišvengiami ir politiniai spendimai, pavyzdžiui, subsidijų, reglamentų, mokesčių pertvarka. 

MŪ inf.