Akademija (Kėdainių r.). Lietuvos žemdirbystės instituto doktorantūroje studijuoja 19 jaunų žmonių, keturi iš jų - užsieniečiai: ukrainiečių sutuoktinių pora, nigerietis, o nuo vasario 1-osios - ir pabėgėlio statusą turintis agronomas siras.

Ukrainietė Julija Kochieru dirba Augalų patologijos ir apsaugos skyriuje, gilinasi į mikotoksinų kaupimąsi. Jos sutuoktinis Mykola Dirvožemio ir augalininkystės skyriuje vykdo dirvožemio tyrimus. Doktorantūrą Lietuvos žemdirbystės institute studijuojanti J. Kochieru sako, kad rinkosi Lietuvą, nes ji artima Ukrainai.

Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus dokorantė Julija Kochieru

„Norėjome, kad netektų susidurti su dideliu kalbos barjeru, kad suprastume šalies tradicijas ir papročius. Mes kalbame ir rusiškai, ir angliškai. Rusiškai čia labai laisvai susikalbame. Į Akademiją atvykome su ketverių metų sūnumi, kuris lanko darželį ir per penkis mėnesius jau parmoko lietuviškai. Matome, kad Lietuva yra išsivysčiusi šalis, kurioje sėkmingai vyksta progresyvios reformos. Kolegos labai supratingi ir paslaugūs. Mokytis įdomu. Didelių ateities planų nekuriame, nes dar tik studijų pradžia. Čia esame nuo rudens. Tačiau jei pavyktų sėkmingai susitvarkyti su mokslais, norėtume pasilikti", - sako J. Kochieru.

Nigerietis Akinroluyo Kelvin Olakunle triūsia instituto Genetikos ir fiziologijos laboratorijoje, jis tyrinėja daugiamečių svidrių genomų ypatumus.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktoriaus dr. Gintaro Brazausko, pasaulyje plačiai paplitusi praktika, kai pamatiniai mokslai įgyjami gimtojoje šalyje, o vėlesnės studijos tęsiamos užsienyje.

„Taip mokslininkai gali praplėsti akiratį, pažinti ir svečias šalis, ir jų mokslo pasiekimus. Mes labai džiaugiamės, kad kitų šalių jaunimas renkasi mūsų mokslo įstaigą. Vadinasi, ji turime gerą vardą ir esame vertinami", – sako sako Žemdirbystės instituto direktorius dr. Gintaras Brazauskas

Pabėgėlio statusą turintis agronomas siras (jo prašymupavardė neminima - red. past.) studijas pradėjo nuo vasario 1-osios. Artimiausius ketverius metus jis tyrinės rapsų kenkėjus. „Doktorantas yra baigęs agronomijos studijas Damasko universitete ir pareiškė norą tęsti mokslus. Teko laukti išsilavinimą patvirtinančių dokumentų. Jam nebuvo sudaryta jokių išskirtinių sąlygų. Tiesiog paskelbėme konkursą doktorantūrai minėta tema, kurį jis laimėjo ir įsiliejo į mūsų kolektyvą. Jo, kaip ir kitų doktorantų, laukia ketveri metai tyrimų, kuriuos vainikuos disertacija", - sako dr. G. Brazauskas.

Pats siras džiaugiasi galimybe įsilieti į mokslininkų kolektyvą. Jis tikisi, kad darbai seksis puikiai, o svajoja kuo greičiau rasti galimybių ir iš karo siaubą išgyvenančios Sirijos kuo skubiau parsivežti į Lietuvą šeimą - žmoną ir dvejų metų sūnų.

MŪ inf.