Berlynas. Visuomenė daugeliu atvejų gyvūnų gerovę, aplinkos apsaugą ir produktų kokybę sieja su ūkio dydžiu. Pasirodo, maži ūkiai ir bendrovės vertinami palankiau nei dideli, rodo Vokietijoje atlikta apklausa.

Internetu apklausti 985 vokiečiai, taip pat analizuota, kokias asociacijas visuomenei kelia skirtingo dydžio ūkiai, gyvulininkystės pateikimas žiniasklaidoje, požiūris į teisinį ūkių ir bandų dydžių reguliavimą, mokslinių duomenų patikimumą. 

Daugiausia (75,8 proc.) tyrimo dalyvių pirmenybę teikė smulkiems gyvulininkystės ūkiams. Tokį pasirinkimą jie aiškino tuo, kad juose kuriama aplinka labiau atitinka gyvūnų gerovę, ten geriau užtikrinama gamtos apsauga ir maisto produktų kokybė.

Pelningumas, respondentų manymu, yra vienintelė mažų ūkių problema. Pasak apklausos autorių, gyventojams sunku įvertinti ūkių tvarumą, todėl jie remiasi dydžiu kaip pakaitiniu rodikliu, nors tai gali lemti neteisingą nuomonę.

Beveik visi respondentai (92 proc.) teigė, kad gyvulininkystės ūkiai žiniasklaidoje daugeliu atvejų pristatomi iš neigiamos pusės. 83 proc. apklausos dalyvių tvirtino, kad daugiausia negatyvios informacijos pateikiama apie stambius ūkius.

Apie 81 proc. apklaustųjų tvirtino, kad prisimena teigiamus atsiliepimus apie gyvulininkystės sektorių žiniasklaidoje, tačiau dažniausiai jie siejasi su mažomis įmonėmis (56,8 proc.). Daugiau kaip pusė respondentų norėjo teisinių reglamentų, ribojančių ūkių ir bandų dydį. 

Išvados rodo, kad didžioji visuomenės dalis teikia pirmenybę smulkiems ūkiams, o stambius vertina neigiamai. Nors moksliniai duomenys rodo, kad nėra ryšio tarp objekto dydžio ir aplinkos apsaugos ar gyvūnų gerovės, vis dėlto tai įtikino atitinkamai tik 33 ir 39,8 proc. respondentų. 

Pasak apklausą atlikusių Getingeno universiteto (Vokietija) tyrėjų, gyvulininkystės sektorius susiduria su dilema – kaip pakeisti visuomenės nuomonę, nes, tikėtina, ateityje ūkiai tik didės.