Denveris. Galbūt pienininkystės sektoriui reikia naujos profesijos - karvių glostytojo, rašo JAV Kolorado valstybinio universiteto gyvūnų mokslo profesorė Temple Grandin (Temple Grandin), pateikianti įdomių faktų apie galvijų psichologiją.

Profesorė T. Grandin yra humaniško elgesio su gyvuliais šalininkė, daugiau kaip 60 mokslinių straipsnių apie gyvūnų elgesį autorė, gyvulininkystės įmonių konsultantė gyvūnų elgesio klausimais.

Pasak jos, jau seniai žinoma, kad šiurkštus elgesys ir stresas yra žalingi pieniniams galvijams. Dar prieš daugiau nei 100 metų „Hoard's Dairyman“ įkūrėjas W. D. Howard`as (V. D. Hovardas) rašė, kad žmonės, dirbantys su melžiamomis karvėmis, turi būti kantrūs ir malonūs. Jis žinojo, kad šiurkštus elgesys sumažina pieno pritekėjimą. Tačiau kažkodėl šį faktą dabar daugelis pamiršo arba ignoruoja.

Laikui bėgant, mokslininkai ėmė naudoti statistinius metodus, kurie padėtų nustatyti neigiamo elgesio su gyvuliais poveikį. Karvei sukeltas šokas arba smūgis jai gali sumažinti pieno primilžį 10 proc.

Tyrimą atlikęs australas Paul`as Hemsworth`as (Polas Hemsvortas) nustatė, kad žmonių bijančios karvės yra mažiau produktyvios. Tyrimo metu baimė buvo vertinama nerimo laipsniu, kurį parodė karvė, kai melžimo metu prie jos artinosi žmogus. Baikščios karvės buvo menkesnio produktyvumo negu ramios.

Be to, stebėjimai dideliame pieno ūkyje parodė, kad prisijaukintos karvės davė daugiau pieno.

Kas priverčia karvę bijoti žmonių? Gyvūnai, kaip ir žmonės, turi gerų ir blogų prisiminimų. Be to, neįmanoma ištrinti baisių prisiminimų. Tais laikais, kai karvės buvo laukiniai gyvūnai, jei jos pamiršdavo vietą, kur matė liūtus, kitą kartą tapdavo jų grobiu.

Karvės ir kiti gyvūnai turi baimės prisiminimų, susijusių su blogomis vietomis ar daiktais. Gyvūnai, tikėtina, labiau bijos tam tikros vietos ar asmens, dėvinčio tam tikrus drabužius, susijusius su gyvuliui skausminga ar bauginančia patirtimi.

Karvės blogai prisimena veidus, bet jos puikiai atskiria vietas, kvapus, balsus, išskirtinius drabužius ir tam tikrus daiktus

Jeigu karvė bijos melžimo patalpos, prarasite pajamų, gaunamų už pieną. Ypač svarbu, kad gyvulio pirmoji patirtis melžimo aikštelėje būtų maloni: kategoriškai draudžiama varyti gyvulius naudojant elektrošoką, mušti lazda ar šaukti grubiu balsu.

Vienas geriausių būdų - gyvulį be streso supažindinti su nauja vieta yra leisti jam savo noru ištirti erdvę. Mažuose pieno ūkiuose telyčioms galima tiesiog leisti pasivaikščioti po melžimo aikštelę.

Didelėje pieno fermoje tai tikriausiai nebūtų praktiška, tačiau būtų naudingas kitas metodas. Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad jauni veršeliai, su kuriais žmonės dažnai bendrauja (ir kurie turi teigiamos patirties su žmonėmis), išauga į ramesnes ir mažiau nervingas karves.

Pasak mokslininkų, galbūt dideliam pieno ūkiui vertėtų samdyti atsidavusį žmogų, kuris kiekvieną dieną glostytų ir bendrautų su veršeliais. Jis galėtų dėvėti tokius pat drabužius kaip melžėjos, tarkime, geltoną prijuostę. Tai padėtų karvėms ateityje sieti melžėjų drabužius su teigiamomis emocijomis.

Bet kokiu atveju, kai gyvuliai pirmą kartą patenka į melžimo aikštelę, geriausia juos nuramintų pažįstamo, mielo ir saugaus žmogaus balsas bei išvaizda.

Kartais karvėms reikalingas veterinarinis gydymas, sukeliantis skausmą ar diskomfortą. Svarbu, kad ši patirtis niekaip nebūtų susijusi su melžimu: niekada nešvirkškite injekcijos, kol karvė yra melžimo aikštelėje.

Melžėjai apskritai neturėtų švirkšti vaistų. Jeigu neišvengiama tą daryti, užsiimdamas skausmą sukeliančiomis veterinarinėmis procedūromis melžėjas turi dėvėti visiškai kitokius rūbus negu melždamas.

Pavyzdžiui, nusimesti geltoną prijuostę ir užsidėti didelę mėlyną kepurę. Po procedūrų ją reikia paslėpti spintelėje, kur karvės nemato. Šis metodas pavyks, jeigu karvė neturėjo blogos patirties su asmeniu, dėvinčiu geltoną prijuostę. Pirmoji neigiama emocija injekcijos metu gyvuliui bus susijusi su šiurpia kepure, bet ne su žmogumi.

MŪ inf.