Kaunas. Vokiečiai ūkininkai sako, kad tarpiniai pasėliai yra trąšos, kurios nieko nekainuoja. Pastaraisiais metais Lietuvos žemdirbių susidomėjimas tarpinių pasėlių augalais irgi didėja. Auginti tarpinius pasėlius skatina ir europinės išmokos. Tačiau netgi be paramos tarpinių pasėlių naudą sunku būtų pervertinti. Kuo daugiau mokslininkai ir ūkininkai gilinasi į šią sritį, tuo daugiau atranda vertės ir šiems tikslams skirtų augalų panaudojimo galimybių.

Augalų įvairovė

Rugpjūčio pirmoji pusė yra tas metas, kai dar galima pasisėti tarpinių pasėlių. Tiesa, kai kurias augalų rūšis, siekiant gauti maksimalios naudos, vertėjo pasėti dar anksčiau, t.y. liepos pabaigoje. Pasak VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vaclovo Bogužo, atlikti pastarųjų metų mokslo tyrimai skirtinguose šalies ūkiuose bei akademijos Bandymų stotyje parodė, jog laiku, t.y. anksti pasėjus, geriau dera ir įvairiapusės naudos duoda daugiakomponenčiai tarpinių pasėlių mišiniai. Vienkomponenčiai tarpiniai pasėliai (baltosios garstyčios, šakniniai ir aliejiniai ridikai) pranašesni, jeigu sėja vėluojama – artėja prie rugpjūčio vidurio.

Pasak mokslininko, agronominiu požiūriu (jeigu nesigilinsime į paramos taisykles) tarpiniuose pasėliuose tinka auginti labai įvairių rūšių augalus. Tai gali būti baltosios ir rudosios garstyčios, aliejiniai ir šakniniai ridikai, vasariniai ir žieminiai rapsai, žieminiai rapsukai, gausiažiedės ir daugiametės svidrės, šunažolės, motiejukai, eraičinai, žieminiai rugiai bei kviečiai, sėjamosios avižos, avižos netikšės, grikiai, saulėgrąžos, bastučiai, facelijos ir kt. Mišiniuose su šiais augalais gali būti auginami ir pupiniai: raudonieji, egiptiniai, persiški ir kiti dobilai, gargždeniai, vikiai, žirniai, lubinai ir pan. Naudoti daugiametes ankštines žoles ir jų mišinius su kitais augalais ypač svarbu ekologiniams ūkiams.

Agronominiu požiūriu tarpiniuose pasėliuose tinka auginti labai įvairių rūšių augalus. Tai gali būti baltosios ir rudosios garstyčios, aliejiniai ir šakniniai ridikai, vasariniai ir žieminiai rapsai, žieminiai rapsukai, gausiažiedės ir daugiametės svidrės, šunažolės, motiejukai, eraičinai, žieminiai rugiai bei kviečiai, sėjamosios avižos, avižos netikšės, grikiai, saulėgrąžos, facelijos ir įvairūs pupiniai: raudonieji, egiptiniai, persiški ir kiti dobilai, gargždeniai, vikiai, žirniai, lubinai 

Sėjos laikas ir sėklų normos

Vasarinių tarpinių pasėlių sėjos laikas gali prasidėti birželį ir tęstis iki rugpjūčio vidurio. Aišku, vasaros pradžioje tarpinius pasėlius galima įveisti tik ten, kur auginami labai trumpos vegetacijos augalai ir jau nuimtas jų derlius (pavyzdžiui, ankstyvosios daržovės). Augalininkystės ūkiuose tarpiniai pasėliai dažniausiai įsėjami po javų ar rapsų pjūties. Šiuo atveju sėjos laikas yra ribotas, nes iki rudens vegetacijos pabaigos tarpiniai pasėliai, jeigu jie skiriami dirvoms gerinti, žaliosioms trąšoms, turėtų spėti išauginti maksimumą žaliosios masės.

Augalų sėjos datas lemia jų vegetacijos trukmė. Rugpjūčio pirmąją savaitę į tarpinius pasėlius dar galima sėti avižas, vienmetes svidres, aliejinius ridikus, vasarinius ar žieminius rapsus bei rapsukus, rausvuosius dobilus, žieminius vikius, žirnius. Iki rugpjūčio vidurio dar nevėlu sėti rugius, baltąsias garstyčias. Vėliau kaip po rugpjūčio vidurio sėti tarpinių pasėlių, jeigu norime jų maksimalios naudos, jau nevertėtų. Aišku, įmanoma ir vėlyvesnė sėja, tačiau tokiu atveju jau negalime tikėtis išnaudoti visą galimą tarpinių pasėlių agronominį potencialą.

Ūkiams, besirenkantiems, kokių rūšių augalus sėti į tarpinius pasėlius, mokslininkas dar pataria atkreipti dėmesį į taikomas sėjomainas. Pavyzdžiui, nereikėtų po rapsų kaip tarpinių auginti garstyčių, nes tai yra giminingi augalai. Po ankštinių augalų, savaime suprantama, nevertėtų vėl auginti ir tos pačios, t.y. pupinių šeimos tarpinių pasėlių.

Tarpiniams pasėliams skirtų augalų sėklos normos gali būti tokios (vienkomponenčiams pasėliams): avižų – 210-230 kg/ha, rugių – 110-140, vienmečių svidrių – 35-45, baltųjų garstyčių – 15-25, aliejinių ridikų – 25-30, vasarinių rapsų – 10-20, žieminių rapsų – 8-20, žieminių rapsukų – 10-16, rausvųjų dobilų – 25-35, žieminių vikių – 80-160, žirnių – 200-250 kg/ha.

Jeigu auginami daugiakomponenčiai pasėliai, aišku, įvairių rūšių augalų sėklos normos proporcingai dalijamos pagal mišinių sudėtį. Daugiakomponenčiai mišiniai gali būti sudaryti iš kelių komponentų, kurių skaičius kartais gali siekti net iki 9 skirtingų rūšių augalų. Tokie mišiniai, lyginant su viena kuria nors rūšimi, pranašesni dėl to, kad esant tam tikroms sąlygoms geriau auga vienos rūšys, kitomis – kitos, vieni augalai skatina dirvoje vienokius procesus, kiti – kitokius. Didesnė tarpinių augalų bioįvairovė skatina didesnį ir dirvos mikrobiologinį aktyvumą.  

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vaclovas Bogužas sako, kad organika netręšiamose dirvose be tarpinių pasėlių sunku išlaikyti nemažėjantį humuso kiekį. Tad daug žaliosios masės užauginančių tarpinių pasėlių nauda yra neabejotina   

Ne tik žalioji masė

Pasak prof. V. Bogužo, tarpinių pasėlių nauda priklauso nuo jų biomasės kiekio ir augalų rūšinės sudėties. Pernai VDU Žemės ūkio universiteto mokslininkų 8 skirtinguose šalies rajonuose esančiuose ūkiuose atliktų bandymų duomenimis, tarpiniai pasėliai užaugino nuo 30 iki 80 t/ha žaliosios masės, arba iki 6-8 t/ha sausųjų medžiagų. Įvairių rūšių augalai ir jų mišiniai (garstyčios, ridikai, rapsukai, vikiai, lubinai, facelijos, žirniai, avižos, saulėgrąžos, dobilai, judros, grikiai ir kt.) buvo sėti liepos 25 d. – rugpjūčio 10 dienų laikotarpiu į skustas ir neskustas dirvas.

Pernykštė patirtis parodė, kad esant sausoms dirvoms geriau pasiteisino tarpinių pasėlių sėja į neskustas ražienas. Nuskutus ražienas, dirvos iki tarpinių augalų sėjos dar daugiau išsausėjo. Tokiomis sąlygomis pasėti tarpiniai pasėliai augo prasčiau dėl drėgmės stygiaus dirvožemiuose. Tad dirvų paruošimas ir kokybiška sėja bei po to esančios klimato sąlygos turi nemažos įtakos tarpinių pasėlių augimui bei žaliosios masės kiekiui. Pavyzdžiui, pernai dėl ilgo ir šilto rudens anksti pasėtos baltosios garstyčios ir ridikai spėjo ne tik pražydėti, bet ir užmezgė bei pradėjo auginti sėklas. Peraugintų tarpinių pasėlių įtaka dirvožemiui taip pat jau kinta.

Lietuvos mokslininkų, tyrinėjančių dirvožemį ir juose vykstančius procesus, duomenys rodo, kad kasmet dirvose, siekiant išsaugoti jų humusingumą, augalinių liekanų turėtų likti apie 12 t/ha, skaičiuojant sausosiomis medžiagomis. Tik tokiu atveju galime būti ramūs, jog jų pakaks atstatyti per vegetaciją sunaudotą humusą ir jo kiekis dirvožemyje nemažės. Tai reiškia, bus išsaugotas esamas dirvožemio derlingumo potencialas. Neauginant tarpinių augalų, tokį kiekį augalinių liekanų dirvožemyje sukaupti sudėtinga. Vien tik po javapjūtės paliktų šiaudų ir dirvoje likusių kultūrinių augalų šaknų masės nepakanka tam, kad dirvos humuso kiekis gausėtų.

Mokslininkų duomenimis, aliejiniai ridikai sukaupia 1,99, baltosios garstyčios – 2,83, raudonieji dobilai – 4,73, šunažolės – 3,01, gausiažiedės svidrės – 2,58 t/ha sausųjų medžiagų, kuriose būna nemaži azoto, fosforo, kalio kiekiai. Iš minėtų augalų didžiausius azoto kiekius – 146,2 kg/ha sukaupia raudonieji dobilai. Šias tarpinių pasėlių sukauptas maisto medžiagas vėliau gali panaudoti kiti augalai. Taigi tarpiniai pasėliai, nelygu jų sudėtis, per vegetaciją gali sukaupti apie pusę dirvai reikalingos organinės medžiagos kiekio!

Siekiant gauti maksimalią tarpinių pasėlių naudą, labai svarbu žinoti jų auginimo ūkyje tikslą ir pasirinkti tinkamą augalų įterpimo į dirvą laiką bei būdą. Per mažai žaliosios masės užauginę ar per jauni augalai neduos dirvai tiek daug, kaip vešlūs, bet dar nesustabarėję augalai. Tam tikrais atvejais tarpiniai pasėliai neįterpti gali būti palikti laukuose per žiemą iki pavasario. Yra įvairių tarpinių augalų panaudojimo būdų

„Tarpiniai pasėliai yra ne tik papildomas aktyviosios organinės anglies šaltinis dirvožemio kokybei ir išsaugoti, bet ir mažina azoto išsiplovimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iš dirvos, skatina anglies kaupimą ir didina humuso kiekį dirvožemyje, mažina dirvos eroziją, gerina dirvožemio struktūrą, didina jo poringumą, praturtina dirvą augalų maisto medžiagomis, didina jos mikrobiologinį aktyvumą ir sliekų biomasę, įsisavina atmosferos azotą ir sumažina azotinių trąšų poreikį, mažina ne tik ligų sukėlėjų bei su sėklomis plintančių piktžolių, bet ir varpučių bei usnių plitimą“, – apie tarpinių pasėlių įvairiapusiškumą pasakoja prof. V. Bogužas.

MŪ inf.