Kaunas. Augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiuose taikant įvairias išmaniąsias technologijas galima taip organizuoti gamybinį procesą, kad būtų taupiai naudojami materialiniai ištekliai ir gaunamas didesnis pelnas.

„Tiksliosios ūkininkavimo technologijos padeda surinkti reikalingą informaciją, kad būtų galima priimti tinkamus sprendimus“, – trumpai apibūdino Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis, pradėdamas diskusiją „Tiksliosios ūkininkavimo technologijos žemės ūkyje“.

LŽŪKT su partneriais vykdo EIP grupės projektą „Žinių kaupimo, perdavimo, žemės ūkio technologijų kūrimo ir jų demonstravimo centras „Inovacijų vartai“, pagal kurį jau įkurta ir veikia dirvožemio ir vandens tyrimų laboratorija, įsigytas tiksliosios žemdirbystės technologijų demonstravimo mokomasis stendas, kuriame žemdirbiai gali mokytis naudotis tiksliojo ūkininkavimo sistemomis.

Augalininkystės paslaugų vadovas Karolis Urba priminė, kad proveržis tiksliųjų žemdirbystės technologijų srityje įvyko tada, kai atsirado pirmieji GPS – tikslios vietos nustatymo įrenginiai: tai buvo 1977 m. JAV. Tada tai buvo grandiozinė kelias tonas sverianti kambario dydžio įranga, o dabar paties mažiausio GPS įrenginio išmatavimai yra vos 4,5 x 4,5 mm.

„Technologijos yra tik priemonė veiksmams atlikti, o sprendimams priimti būtinas žmogaus protas. Robotai niekada nepakeis žmogaus. Sprendimai yra žmogaus atsakomybė“, – kalbėjo R. Petraitis

Išmaniųjų technologijų pagrindas – sukauptų duomenų apdorojimas

Prieš kelerius metus pristatytas traktorius, kuris gali pats vairuoti, taip pat autonominiai robotizuoti saulės energija maitinami įrenginiai. Išmaniųjų technologijų diegimo pagrindas – duomenų surinkimas. Disponuojant duomenimis, galima priimti tinkamus sprendimus.

„Yra vadinamoji penkių T taisyklė. Tinkamas įdėjimas (trąšų, sėklų), tinkamas laikas, tinkamas kiekis/kokybė, tinkamoje vietoje ir tinkamu būdu“, – tiksliojo ūkininkavimo esmę apibrėžė K. Urba.

Žemdirbys, priimdamas sprendimus, turi įvertinti daugybę informacijos: dirvos būklę, žemės dirbimą, maisto medžiagas, lauko drėgmės sąlygas, piktžolėtumą ir t. t. Vienam ūkininkui suvaldyti tiek duomenų yra tikrai sunku. Todėl ir pasitelkiamos naujausios technologijos, kad padėtų kaupti ir sisteminti visą informaciją.

Sensoriai fiksuoja meteorologinius, kenkėjų ir ligų stebėjimo, augalų vystymosi, derliaus nuėmimo duomenis, visi šie duomenys kaupiami ir analizuojami kompiuterinėmis programomis. K. Urba priminė žemdirbiams galimybę naudotis kompiuterine ūkio valdymo programa e-GEBA, taip pat paragino nemokamai prisijungti prie IKMIS sistemos.

„Mes išplėtėme savo paslaugų spektrą: dabar siūlome dirvožemio pavyzdžių paėmimą ir ištyrimą, tręšimo planų sudarymas. Laboratorinių tyrimų rezultatai pateikiami greičiau negu per 7 darbo dienas“, – sakė K. Urba.

Tyrimų rezultatų tikslumas ir patikimumas nemaža dalimi priklauso nuo profesionalaus ėminių paėmimo. LŽŪKT augalininkystės specialistas Gintautas Klevinskas pabrėžė, kad labai svarbu dirvos ėminius imti pagal tikslią metodiką.

Tarkime, norint ištirti dirvožemį maždaug 20 ha lauke, reikia daryti apie 15 dūrių skirtingose vietose, kad būtų gautas kuo tikslesnis analizių vidurkis. Mat vienas dūris gali pataikyti į labai netipingą lauko vietą, ir tai gali sudaryti netikslų vaizdą. Turint dirvožemio tyrimų duomenis ir geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenis, rengiamas tręšimo planas kintama norma.

Mokomasis tiksliosios žemdirbystės technologijų demonstravimo stendas sulaukė didelio susidomėjimo neseniai vykusioje parodoje „Inno panorama 2019“

Kas šiandien inovacija, rytoj bus standartas

LŽŪKT augalininkystės specialistas Lukas Šapranauskas diskusijoje kalbėjo apie bepiločių orlaivių (dronų) galimybes ir jų panaudojimą augalininkystėje. Dronai su multispektrinėmis kameromis sudaro žemėlapius, kur parodomas augalų gyvybingumas. Augalų gyvybingumo zonos išreiškiamos skirtingais indeksais, tad žemdirbiui lengva susiorientuoti, kokios būklės yra pasėlis.

Dronus galima panaudoti augalų tankumui pasėlyje nustatyti, o kai kurie dronai turi galimybę tiksliai suskaičiuoti augalų kiekį tam tikrų augalų pasėliuose (pavyzdžiui, kukurūzų, cukrinių runkelių).

Parodoje „Inno panorama 2019“ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba organizavo diskusiją „Tiksliosios ūkininkavimo technologijos žemės ūkyje“

„Ūkininkus supa tokie dideli informacijos srautai, kad juos apdoroti vienam žmogui yra labai sunku. Tam reikalingi specialistai, kurie sugebėtų tuos duomenis apžvelgti ir įvertinti.

Tikslusis ūkininkavimas dabar dar yra inovacija, bet po kelerių metų tai bus standartas. Naujos technologijos neišvengiamai ateina ir jei jų nenaudosime, ūkių konkurencingumas sumažės“, – reziumavo R. Petraitis pridurdamas, kad konsultantų pareiga – šviesti savo klientus ir padėti jiems diegti ūkiuose naujausias technologijas.

MŪ inf.