Babtai, Kauno r. Po ilgokos pertraukos sukurtos lietuviškos braškių veislės turėtų maloniai nustebinti augintojus ir uogų skoniu, ir grožiu. Nacionalinį augalų veislių sąrašą šiemet papildė dvi naujos lietuviškos braškių veislės – Neda ir Mera.

Abiejų naujų veislių autorius – LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Rytis Rugienius. Selekcininko nuomone, abi braškių veislės turėtų tikti ir mėgėjiškam, ir versliniam auginimui.

„Derlingumu ir uogų dydžiu šios veislės tyrimuose Babtuose pasirodė tikrai gerai ir lenkė standartinę veislę Elkat, uogos yra pakankamai transportabilios. Tačiau ūkinėmis sąlygomis versliniuose braškynuose įvairiose vietose dar netirtos, todėl būtų tikslinga šių veislių augalais užsodinti iš pradžių nedidelį plotą“, – pataria R. Rugienius.  

Kodėl braškėms parinkti būtent tokie pavadinimai? „Pavadinimai nebūtinai turi konkrečią reikšmę. Mera yra upelis rytų Lietuvoje, Žeimenos intakas. Neda – tiesiog moteriškas vardas. Man jis kažkuo susijęs su Nida“, – paaiškina veislių kūrėjas. Iki veislių registracijos nueitas ilgas kelias: pirmieji kryžminimai daryti 2005–2008 metais, taigi, veislių sukūrimas truko 12–15 metų.

Pasaulyje sukuriama šimtai braškių veislių, bet gamyboje auginama daug mažiau. Taip yra dėl to, kad, palyginti su kitais augalais, genetinė braškių įvairovė nėra labai didelė, todėl daug veislių būna labai panašios vienos į kitas ir neišpopuliarėja.

Pastebima tendencija, kad anksčiau selekcininkai daugiau dėmesio skyrė braškių uogų išvaizdai, o skonis likdavo antroje vietoje. Dabar selekcijoje vis labiau atsigręžiama į skonį.

Be abejo, svarbios ir kitos braškių savybės: derlingumas, atsparumas patogenams, prisitaikymas vietinėms auginimo sąlygoms, augalo forma, derėjimo laikas, uogų dydis ir forma, tvirtumas, spalva, maistinė vertė.

Idealių braškių veislių nėra, visos turi stipriųjų ir silpnųjų pusių, tačiau daugeliu atvejų geriau auginti veisles, sukurtas savame regione, – teigia selekcininkas Rytis Rugienius

Neda gauta sukryžminus veisles Sophie ir Arosa. Kereliai statūs arba vidutinio statumo, formuoja vidutiniškai ūsų (palaipų). Lapai dideli arba vidutinio dydžio, viršuje ryškiai žali, blizgantys, lapkočiai žali. Žiedynai lapų lygyje, uogos didelės – auginant bandymuose Babtuose, jos buvo vidutiniškai 17 proc. didesnės už veislės Elkat uogas.

Uogos kūgio formos su mažu kakleliu, patrauklios, ryškiai raudonos, minkštimas raudonas, tvirtas. Uogos skanios, aromatingos, lengvai skinamos. Žydi ir dera vidutiniškai vėlai, labai derlinga – Babtuose buvo vidutiniškai 24 proc. derlingesnė negu veislė Elkat. Skirta šviežiam vartojimui, tinka ir perdirbti (džemams, uogienėms, kompotams).

Nauja lietuviška braškių veislė Neda (LAMMC SDI nuotr.)

Mera gauta sukryžminus veisles Irma ir Salut. Kereliai statūs, vidutinio tankumo, formuoja vidutiniškai ūsų (palaipų). Lapai dideli arba vidutinio dydžio, viršuje tamsiai žali, blizgantys, lapkočiai žali. Žiedynai lapų lygyje, uogos didelės – Babtuose buvo vidutiniškai 19 proc. didesnės už veislės Elkat uogas.

Uogos kūgio formos su mažu kakleliu, ryškiai arba tamsiai raudonos, minkštimas raudonas, tvirtas. Skanios, aromatingos, lengvai skinamos. Žydi ir dera vidutiniškai anksti, labai derlinga – Babtuose buvo vidutiniškai 20 proc. derlingesnė negu veislė Elkat. Skirta šviežiam vartojimui, tinka ir perdirbti.

Nauja lietuviška braškių veislė Mera (LAMMC SDI nuotr.)

Tai – ne pirmos braškių veislės, kurias sukūrė R. Rugienius. Jis yra braškių veislių Saulenė ir Dangė bendraautorius (abi registruotos 1997 m.), taip pat keturių žemuogių veislių kūrėjas: Meda (su bendraautoriais), Redita, Dena ir Elina (visos registruotos 2016 m.).

Augintojams visada įdomu išbandyti naujienas, o ypač lietuviškas. Ar šiemet jau bus galima įsigyti šių braškių Mera ir Neda daigų? Deja, tikriausiai dar ne, bet tikslesnės informacijos galima teirautis LAMMC SDI arba tiesiai veislės autoriaus.

MŪ inf.