Otava. Kanados mokslininkų komanda išrado inovatyvią pakavimo plėvelę, kuri apsaugo braškes nuo patogeninių bakterijų ir pelėsio, todėl uogos išsilaiko šviežios iki 12 dienų.

Kvebeko universiteto Nacionalinio mokslinių tyrimų instituto maisto technologai, vadovaujami prof. Monique Lacroix (Monik Lakroi), priėmė iššūkį sukurti ekologišką pakuotę skintoms braškėms, kurias sunku išlaikyti šviežias ilgą laiką.

Novatoriškai plėvelei pagaminti panaudotas maisto pramonės šalutinis produktas – chitozanas, randamas vėžiagyvių kiaute. Jis pasižymi priešgrybinėmis savybėmis ir slopina pelėsio augimą. Gaminant plėvelę taip pat panaudoti eteriniai aliejai ir nanodalelės, kurie veikia antimikrobiškai.

Pasak prof. M. Locroix, pasklidusios eterinių aliejų molekulės slopina bakterijų dauginimąsi pakuotėje, o braškėms prisilietus prie plėvelės chitozanas bei nanodalelės neleidžia pelėsiui ir patogenams patekti ant uogos paviršiaus.

Pakavimo plėvelės sudėtis pranaši tuo, jog veiksmingai apsaugo nuo kelių rūšių patogenų. Mokslininkai išbandė keturias mikroorganizmų kultūras. Labiausiai nudžiugino veiksmingas poveikis prieš labai atsparų pelėsį Aspegillus niger, kuris lemia žymius skintų braškių derliaus nuostolius. Bioaktyvi pakuotė taip pat efektyviai slopina patogeninių bakterijų, tokių kaip Escherichia coli, Listeria monocytogenes, Salmonella typhimurium, sukeliančių maisto gedimą, dauginimąsi.

Mokslininkų komanda patobulino pakuotę pasitelkusi apšvitinimo procesą. Pastebėta, jog paveikus plėvelę radiacija pailgėja braškių galiojimo laikas, o nuostoliai sumažėja per pusę, palyginti su plėvele be apšvitinimo. Dvylika dienų laikant uogas be pakuotės nuostoliai siekė 55 proc., naudojant naująją bioplėvelę – 38 proc., naudojant apšvitintą bioplėvelę – 25 proc.

Apšvitinimas padėjo ne tik pailginti galiojimo laiką, bet išsaugojo ar net padidino braškėse polifenolių kiekį. Šios medžiagos suteikia uogoms spalvą ir turi sveikatai naudingų antioksidacinių savybių, skelbiama mokslo žurnale „Food Hydrocolloids“.

MŪ inf.