Vilnius. Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) patvirtino būtinybę taikyti kuo daugiau taikomųjų mokslo tyrimų žemės ūkyje, o Žemės ūkio ministerijai rengia konkrečių tyrimų, kuriuos reikėtų finansuoti, sąrašą.

Platų temų, kurios padėtų spręsti aktualias žemės ūkio verslo problemas, sąrašą, parengė LSMU Veterinarijos akademijos ir VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė teigė, kad mokslininkai identifikavo mokslinių tyrimų temas, kurios pagal dabartinę problematiką aktualios trumpuoju laikotarpiu, o kurios - ilguoju. Tematikų, pasak jos, ganėtinai daug.

LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslo fakulteto dekanas prof. Rolandas Stankevičius taip pat pateikė sąrašą gyvulininkystės srities temų, kurioms būtų naudingi ir reikalingi taikomieji mokslo tyrimai.

Ir A. Miceikienė, ir R. Stankevičius ragino LŽŪT prisidėti, atrenkant aktualiausias temas, „kur labiausiai skauda“.

Pasak LŽŪT pirmininko Jono Vilionio, mokslo pagalbos reikia daugelyje sričių, ypač aktuali tema dabar – mėšlo saugojimas. „Bet tai tik vienas aspektas, o jų yra daug – ir gyvulių sveikatingumas, šėrimo technologijos, mažinančios ŠESD kiekį, ūkių tvarumas, dirvožemio tyrimai ir daugybė kitų temų“, - praėjusią savaitę vykusiame Tarybos posėdyje kalbėjo J. Vilionis.

Pasak prof. R. Stankevičiaus, gyvulininkystės srities taikomųjų mokslinių tyrimų poreikis yra ganėtinai didelis, nes šios šakos pažanga – labai didelė.

„Dirbtinis intelektas, skaitmenizacija į gyvulininkystės sektorių atneša daug naujienų. Visa sveikatos grandinė prasideda nuo dirvožemio ir baigiasi žmogumi. Reikia viską praeiti po žingsnelį, išanalizuoti, kaip vienas ar kitas veiksnys veikia dirvožemį, augalą, po to – ir gyvūną, kurio produkcija veikia žmogaus organizmą, sveikatą ir gerovę. Yra didelis pašarų tyrimų poreikis, nes nuo to, kokius juos užauginsime, kaip paruošime, priklauso ir aplinkos apsauga, aplinkos tarša ir kiti dalykai,“ - sakė R. Stankevičius.  

Pasak J. Vilionio, reikia išnaudoti visą mokslo potencialą, LSMU Veterinarijos akademijos mokslines laboratorijas, kurios buvo iš esmės atnaujintos 2010–2015 m., vykdant slėnio „Nemunas“ veiklas.

„Žinoma, tam būtinas ir atitinkamas finansavimas, o tai turbūt ir yra didžiausia kliūtis vykdyti daugiau mokslinių tyrimų. Vyriausybės programoje, kaip girdėjome, yra numatyta skirti 2 proc. biudžeto lėšų inovacijoms ir mokslui, todėl visi kartu turėsime reikalauti finansavimo žemės ūkio taikomiesiems tyrimams“, - LŽŪT pirmininkas, kaip visada, nusiteikęs ryžtingai.  

Šiaulių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius taip pat akcentavo mokslininkų pagalbos būtinybę. Pasak jo, artimiausiu metu aktualiausia bus teisingai įvertinti Europos Komisijos pasiūlytas ekologines schemas, kurių yra apie 40.

„Iš jų ne visos tinka Lietuvai, o tos, kurios tinka, kurios ekonominiu ir gamtosauginiu požiūriu būtų pačios racionaliausios ir efektyviausios, atsakys jas taikę ūkininkai. Bet tuo metu jau bus šaukštai po pietų. Akivaizdu, kad visų ekoschemų patikrinimas praktikoje, lauko bandymuose turėtų įvykti anksčiau, negu jos bus patvirtintos. Ne tik Lietuvos, ir visos ES mastu pasigendame mokslu pagrįstų atsakymų, koks gali būti žaliojo kurso efektas. Todėl mums mokslininkų paslaugų šiuo metu labai reikia“, - nuogąstavimais dalijosi R. Juknevičius.  

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis LŽŪT nariams siūlė prisiminti pasiūlymą sukurti Kompetencijų centrą, jame suburti ekspertus, mokslo žmones.

„Ar nevertėtų mums apsispręsti ir tai padaryti? Kad galėtume jiems deleguoti mums iškylančius klausimus, pavyzdžiui, dėl kaimo plėtros strategijos. Nes dabar neaišku, kas ir kur tą laivą irkluoja, mes tik po visko sužinome, kad jau viskas padaryta. Todėl Kompetencijų centrą kurti dabar yra pats laikas, kol naujos Vyriausybės darbas dar neįsibėgėjęs, nes geriau nebus – tik blogiau“, - kalbėjo J. Sviderskis.

Kompetencijų centre, pasak prof. A. Miceikienės, turėtų dirbti ekspertai, konsultantai, čia turėtų būti rengiami mokymų projektai ir užsakymai, galėtų vykti konsultantų akreditavimas, žodžiu, Kompetencijų centre turėtų būti sutelktas visas žemės ūkio mokslo ir studijų potencialas. „Tai būtų viena vieta, kurioje būtų galima rasti daugelį paslaugų, reikalingų žemės ūkio verslui“, - sakė A. Miceikienė.

*****

Žurnalas „Mano ūkis“ 2020 m. gegužės mėn. publikavo LSMU Veterinarijos akademijos kanclerio prof. Mindaugo Malakausko interviu, kuriame, be kita ko, buvo kalbama ir apie gyvulininkystės srities taikomųjų tyrimų galimybes ir reikalingumą.

Interviu profesorius teigė, kad nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo iki maždaug 2010-ųjų mokslininkai buvo vertinami išskiriant publikuojamų mokslinių straipsnių skaičių pripažintuose pasaulio mokslo leidiniuose, nuo to priklausė jų ir mokslo institucijos finansavimas. Dažnai tai buvo (ir yra) fundamentiniai tyrimai, kurie nėra iš karto ar tiesiogiai pritaikomi praktikoje.

Pastarąjį dešimtmetį mokslininkai, pasak M. Malakausko, skatinami vykdyti praktinę-taikomąją vertę turinčius mokslinius tyrimus, kurie baigtųsi naujų technologijų ar produktų sukūrimu, patentais ir tiesesniu keliu galėtų būti diegiami žemės ūkyje, įskaitant ir gyvulininkystę. Tai nėra trumpas procesas, tam reikia tiek finansinių išteklių, tiek ir atitinkamų tyrimų prioritetų. Būtina išugdyti ir naują mokslininkų lyderių kartą, kuri orientuotųsi į problemų sprendimą taikomųjų tyrimų pagalba.

Todėl norėtųsi geresnio bendradarbiavimo tarp ministerijų, universitetų, kad mokslininkų parengimo ir stygiaus problema būtų sprendžiama, formuojant prioritetinius ilgalaikius tyrimus ir mokslininkų rengimą gyvulininkystės problemoms spręsti.

MŪ inf.