Curichas, vasario 3 d. Ciuricho universiteto mokslininkai nustatė, kad greitai augantys augalai yra mažiau atsparūs kenkėjams, todėl jiems reikalingos papildomos apsaugos priemonės, skelbia „EurekAlert!".

Per milijonus metų augalai susikūrė sudėtingas gynybos sistemas, kad apsisaugotų nuo įvairiausių vabzdžių ir žinduolių: spyglius, plaukuotus lapus ir nuodingų cheminių medžiagų arsenalą. Mokslininkai seniai spėlioja, ar tokia taktika augalams kainuoja, o jei taip, tai kiek?

Padedami kolegų iš JAV, Šveicarijos tyrėjai atliko eksperimentą su laukų augalu baltažiedžiu vaireniu (Arabidopsis thaliana), į kurį įterpė genų, blokuojančių gynybinių sistemų formavimąsi. Pasodinę augalus mutantus, mokslininkai nuolat matavo jų biomasės prieaugį.

Paaiškėjo, kad augalai su nuslopintais gynybos mechanizmais auga sparčiau, tačiau ne be pasekmių: ant mutantų lapų greičiau dauginosi amarai. Taip nutiko todėl, kad kenkėjai, augalui sparčiai vystantis, gauna daugiau maisto.

Tyrimas atskleidė, kad natūrali apsauga dažnai yra nesuderinama su sparčiu augimu. Naujiena yra svarbi žemės ūkiui: ji parodo, kad maistinės kultūros, duodančios gausius derlius, yra labai neatsparios kenkėjams, todėl joms apsaugoti prireikia daugiau insekticidų.

MŪ inf.