Babtai, Kauno r. Praėjusį 2019-ųjų sezoną ženklino itin didelė kenkėjų gausa soduose. Nesuvaldomai plito amarai, kurie laikėsi labai koncentruotai, didžiulėmis kolonijomis – jei jau apniko medį, tai tirštai.

Be to, buvo net keli amarų plitimo pikai, nes sąlygos jiems vystytis buvo itin palankios – dominavo sausi ir karšti orai.

Taip pat sodams kenkė kriaušinės blakutės (kai kurie sodininkai geriau žino šio kenkėjo lenkišką pavadinimą – „meduvka“) – jos išskiria lipnias išskyras, kurios sudaro tarsi apsauginį skydelį, saugantį nuo cheminių produktų.

Blakutės iščiulpia lapus (ypač mėgsta jaunus lapus ūglių viršūnėse), ant jų išskyrų vystosi saptrotrofiniai grybai – juodligė, suodligė. Išskyromis užsiteršia ir vaisiai – jie tampa lipnūs, nemalonūs paimti į rankas. Per sezoną išsivystė net kelios kriaušinių blakučių generacijos.

Plito ir klasikiniai mūsų sodų kenkėjai – tripsai ir erkės, kuriems labai palankus karštas ir sausas oras.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė spėja, kad ilgainiui pereisime prie biologinės apsaugos. Ir ne dėl to, kad to reikalaus ES direktyvos, bet kad tai padaryti privers pats gyvenimas. Jau dabar ūkininkai, auginantys braškes šiltnamiuose, plačiai naudoja bioagentus (entomofagus) tripsams ir erkėms naikinti.

„Piretroidai, esant 25 laipsniams ir daugiau šilumos, yra neefektyvūs“, – paprastai priežastį paaiškina A. Valiuškaitė.

Mokslininkė pabrėžia, kad nuo kenkėjų profilaktinių purškimų nėra – insekticidai purškiami tik pastebėjus kenkėjus. Todėl labai svarbu pataikyti optimaliu laiku – purkšti ne per anksti, ir ne per vėlai.

„Purkšti reikia ne tada, kada pasirodo pirmieji žvalgai, bet ant kenkėjų masės. Tikrai ne visada lengva nustatyti tikslų purškimo laiką. Neretai tam padeda gaudyklės, bet, tarkime, amarams gaudyklių nėra, todėl reikia nuolat apžiūrinėti vaismedžius. Kai nuo amarų gausos jau susukti trešnių lapai, vėlu purkšti, nes produktas tiesiog fiziškai nepateks ant kenkėjų“, – paaiškina A. Valiuškaitė.

„Kiekvienas sodininkas žino, kokių problemų jo sode buvo pernai. Jei su jomis nesusitvarkyta, tai problemos tik augs ir stiprės“, – sako LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėjaAlma Valiuškaitė

Pavojingi ir daug žalos slyvoms padarantys kenkėjai – geltonieji ir juodieji pjūkleliai. Tai 4–7 mm ilgio, geltoni, rudai geltoni arba juodi vabzdžiai, kurie skraido žydint vaismedžiams, o kiaušinius deda į žiedų taureles. Lervos įsigraužia į pradėjusius augti vaisius ir šie greitai nubyra. Svarbu nesuvėluoti nuo pjūklelių nupurkšti vaismedžius insekticidais.

„Klasikinis sodų pirmojo purškimo laikas – balandžio vidurys. Žinoma, būtina atsižvelgti į oro sąlygas. Sodininkams mėgėjams pirmas purškimas rekomenduojamas prieš vaismedžių žydėjimą, antras – po žydėjimo, žiedlapiams nukritus ir trečiasis – dar po dešimties dienų. Ypač rekomenduojama purkšti kaulavaisius (slyvas, trešnes, vyšnias), nes kitaip galima prarasti visą derlių“, – sako A. Valiuškaitė ir priduria, kad prieš purškimą būtina atidžiai perskaityti produkto etiketėje nurodytą informaciją ir būtinai išlaikyti reikiamą karenciją.

Ant vaismedžių likusios vaisių mumijos – gera terpė patogenams išsilaikyti per žiemą

Dabar tinkamas metas balinti vaismedžių kamienus. Tai senas, paprastas, bet tikrai geras būdas, saugantis medžius nuo kenkėjų ir nuo žievės plyšinėjimo, kuris pavojingas dėl galimo suvėžėjimo. Žievė labiausiai trūkinėja vasario – kovo mėnesiais, kai dienomis ją gerai įkaitina saulės spinduliai, o naktimis paspaudžia šaltis. Balinamas visas kamienas – nuo šaknies kaklelio iki pirmųjų šakų, o specialių balinimui skirtų mišinių galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse.

MŪ inf.