Šį sezoną azoto dirvožemyje yra daugiau negu pernai
2020-11-18

Kaunas. Tyrimai parodė, kad mineralinio azoto kiekis šalies žemės ūkio naudmenose šį rudenį svyravo – nuo labai mažo iki labai didelio. Mineralinio azoto vidutiniškai šalyje nustatyta 50,26 kg/ha, o tai 19,6 kg/ha daugiau negu pavasarį ir 3,4 kg/ha daugiau negu pernai tuo pačiu metu.

Daugiamečiai stebėjimai rodo, kad rudenį vidutiniai mineralinio azoto kiekiai atskirais metais svyruoja nuo 35,6 iki 64,3 kg/ha. Ilgamečiai mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti augalams lengvai įsavinamo azoto atsargas, likusias po vasaros sezono, ir numatyti, kiek jų gali likti pavasarį atsinaujinančiai augalų vegetacijai. Jeigu mineralinio azoto atsargos dirvožemyje rudenį mažos, tai jų ir nepadidės, o jeigu didesnės – per žiemą gali mažėti.

Tyrimus Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija šiemet atliko lapkričio pirmąjį dešimtadienį. Iš daugiau kaip 200 aikštelių, esančių įvairiose šalies vietose, dirvožemio ėminiai imti 0–30, 30–60 ir 60–90 cm gyliuose.

Linas Agro 20 11 05

„Įvairiuose regionuose vidutinis mineralinio azoto kiekis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje yra vertinamas taip: mažiau negu 30 kg/ha – ypatingai mažai, 31–40 – labai mažai, 41–50 – mažai, 51–60 – vidutiniškai, 61–70 – daug, 71–80 – labai daug, daugiau 81 kg/ha – ypatingai daug“, – vertinimo skalę primena LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas prof. Gediminas Staugaitis.

Situacija regionuose labai skirtinga

Atskiruose regionuose mineralinio azoto kiekis 0–60 cm sluoksnyje buvo labai nevienodas: Vidurio Lietuvoje – daug: vidutiniškai 63,9 kg/ha, Vakarų Lietuvoje – vidutiniškai: 51,5 kg/ha, Rytų Lietuvoje – labai mažai: 38,8 kg/ha.

Rytų ir Pietų Lietuvoje labai mažai ir mažai mineralinio azoto buvo Zarasų, Ignalinos, Utenos, Molėtų, Švenčionių, Vilniaus, Širvintų, Trakų, Šalčininkų, Varėnos, Lazdijų, Alytaus, Prienų, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Marijampolės ir Šakių rajonuose bei didesnėje Rokiškio rajono dalyje.

Taip pat maži mineralinio azoto kiekiai nustatyti ir didesnėje Vakarų Lietuvos dalyje: Skuodo, Plungės, Telšių, Šilalės ir Tauragės rajonuose, didesnėje Mažeikių, Kelmės, Kretingos, Klaipėdos rajonų dalyje.

Tik Pajūrio ir Nemuno deltos lygumoje (dalis Klaipėdos, Šilutės ir Kretingos rajonų) mineralinio azoto buvo vidutiniai kiekiai, o taip pat Jurbarko ir Raseinių rajonuose bei dalyje Kelmės, Šiaulių ir Akmenės rajonų dirvožemiuose.

Daug azoto – 70–78 kg/ha – nustatyta 9 šalies rajonuose: Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Panevėžio, Kėdainių, dalyje Kauno, Radviliškio, Šiaulių ir Akmenės.

Visuose regionuose šiemet rudenį mineralinio azoto daugiau buvo viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, o tai vidutiniškai sudarė 57 proc. viso iki 90 cm slūgsančio jo kiekio.

Gamtosauginiu požiūriusvarbu įvertinti nitratų kiekį, susikaupusį dirvožemyje iš rudens, kuris žiemos metu, nesant įšalo, gali iš dirvožemio viršutinių sluoksnių migruoti gilyn ir taip teršti gruntinius vandenis.

Daugiausia nitratinio azoto – viršutiniuose sluoksniuose

Stebėsenos tyrimai rodo, kad nitratinis azotas skirtinguose dirvožemio 0–30, 30–60 ir 60–90 cm sluoksniuose sudarė atitinkamai 84, 62 ir 55 proc. bendro mineralinio azoto kiekio. Kaip matyti, nitratinio azoto daugiausia buvo susikaupę viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, todėl tikėtina, kad esant šiltesnei ir be įšalo žiemai, jis gali migruoti į gilesnius dirvožemio sluoksnius.

Vertinant azoto kiekį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje pagal granuliometrinę sudėtį, mažu kiekiu išsiskyrė tik smėliai, kur vidutiniškai 0–60 cm sluoksnyje nustatyta 39,1 kg/ha, o sunkesniuose dirvožemiuose (priesmėliuose ir priemoliuose) beveik vienodai – 56,2–56,3 kg/ha azoto.

Pagal augusius ir augančius augalus, mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje daugiamečių žolių plotuose vidutiniškai rasta 26,5 kg/ha, po augusių žiemkenčių – 42,9, po vasarojaus – 48,6, po kaupiamųjų ir rapsų – 52,3, o pasėtų žiemkenčių pasėliuose – 70 kg/ha. Tai rodo, kad rudenį žiemkenčiai beveik visur buvo tręšti azotu.

Kokios nevienodumo priežastys?

Kas lėmė rudenį šalies regionuose nevienodą mineralinio azoto kiekį dirvožemyje? Šių metų pavasarį mineralinio azoto dirvožemyje buvo ypatingai mažai dėl šiltos ir be pašalo buvusios žiemos. Taip pat dėl neįprastai šiltesnių ir sausesnių orų vasarą ir rudenį mineralinio azoto iš organinės medžiagos ženkliau nepadidėjo, ypač lengvuose dirvožemiuose Rytų Lietuvoje bei mažesnio derlingumo dirvožemiuose – Vakarų Lietuvoje ir dalyje kitų regionų.

Intensyvi gamyba ir gausesnis tręšimas Vidurio Lietuvoje turėjo įtakos didesniam šio regiono mineralinio azoto kiekiui dirvožemyje rudenį, todėl čia jo ir nustatyta daugiau.

Kodėl svarbu žinoti sieros kiekį dirvožemyje

Taip pat buvo atlikti ir mineralinės sieros dirvožemyje stebėsenos tyrimai. Mineralinė siera yra svarbi augalų mityboje, o esant jos trūkumui, azotas prasčiau pasavinamas augalų, ypač tręšiant didesnėmis nei 120 kg/ha jo normomis. Taip pat daugiau jo išsiplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius.

Tyrimai parodė, kad didesnėje šalies dalyje mineralinės sieros šį rudenį yra vidutiniai kiekiai – 20,1–30 kg/ha, tik Rytų Lietuvoje ir nedidelėje dalyje Vakarų Lietuvos 0–60 cm sluoksnyje jos yra mažiau negu 20 kg/ha.

Jei mineralinė siera per žiemą neišsiplaus, mažiau reikės tręšti augalus siera pavasarį. Dirvožemiuose, kur jos nustatyta daugiau 30 kg/ha, augalams mineralinės sieros užteks ir iš dirvožemio atsargų.

LAMMC ir MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokius naujos valdžios sprendimus prognozuojate žemės ūkio srityje?
Orai