Akademija (Kėdainių r.). Ieškant galimybių, kaip išplėsti ūkiuose auginamų augalų rūšių asortimentą, verta atkreipti dėmesį į tokius augalus, kaip dvispalviai sorgai ar tikrosios soros. Jų auginimo technologijas ne tik tyrinėja mokslininkai, bet ir kai kurie ūkiai jau išbandė praktikoje.

Apie naujų augalų: dvispalvių sorgų, tikrųjų sorų, italinių šeryčių ir pan. tyrimus ir auginimo perspektyvas kalbėta nuotoliniame seminare, kurį organizavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC).

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkės dr. Rita Armonienė, dr. Monika Toleikienė pristatė institute atliekamus tyrimus su minėtais ir kitais smulkiagrūdžiais augalais.

Tikrosios soros, pasak R. Armonienės, Baltijos regione buvo auginamos dar prieš tūkstančius metų. Iki XV a. užėmė svarbią vietą maisto racione. Vėliau sorų auginimas sumenko. O dabar vėl jos atrandamos, kaip itin vertingi maistiniai, nelepūs augalai. Jos gali gauti skurdžiose dirvose, vykdyti fotosintezę, esant sausrai, karščiams, ribotam azoto kiekiui.

Lietuvoje per keletą pastarųjų metų sorų, sorgų ir kitų panašių smulkiagrūdžių augalų plotai didėja. Pavyzdžiui, 2020 m. buvo auginama apie 40 ha sorgų ir per 100 ha sorų, dabar jų plotai išaugo iki kelių šimtų hektarų.

Beje, sorgai pagal suvartojimą pasaulyje užima 5-ąją vietą tarp grūdinių augalų.

Sorgų buvo galima pamatyti ir prieš keletą metų vykusioje parodoje „Agrovizija“

Tiek mokslininkai, tiek ir ūkininkai teigia, kad augant susidomėjimu minėtais augalais, labai trūksta ir mokslininkų tyrimų, ir praktinės auginimo patirties. Dėl to LAMMC ŽI mokslininkai pastaraisiais metais atlieka nemažai bandymų su soromis, sorgais, šerytėmis, sojomis, avinžirniais, lęšiais ir kitais pan. augalais.   

Naujos augalų rūšys, pasak M. Toleikienės, padeda kontroliuoti pasėliuose ligas ir kenkėjus, gali sumažinti pesticidų poreikį, trąšų naudojimą.

Bandymuose, kur buvo lyginamos lietuviškos ir užsienietiškos sorų, sorgų ir italinių šeryčių veislės, jų derlingumas, auginant ekologiškai, labai svyravo ir siekė nuo vos 200 kg/ha iki 5 t/ha. Tai rodo, kad ne visos veislės vienodai tinka mūsų šalies auginimo sąlygoms.

Šiemet mokslininkų atrinktos kai kurios sorų veislės buvo auginamos ir ūkiuose, esančiuose skirtinguose Lietuvos rajonuose. Vieni ūkiai buvo ekologiniai, kiti – chemizuoti. Sorų derliai siekė nuo 415 kg/ha iki 4,9 t/ha, nelygu veislės, dirvožemiai, augimo sąlygos.

Mokslininkai tyrinėjo ir sorų tręšimo azotu normas. Pasak M. Toleikienės, joms užtektų 36 kg/ha azoto veikliosios medžiagos.

Į seminarą nuotoliu prisijungęs Nyderlandų sorgų selekcininkas ir ūkininkas dr. Walter`is de Milliano, su kuriuo bendradarbiauja ir LAMMC mokslininkai, supažindino su plačiomis sorgų auginimo ir panaudojimo galimybėmis. Jis sorgus augina, selekcionuoja jau 20 metų.

Kaip sakė pranešėjas, sorgus galima naudoti labai įvairiai: žaliąją masę silosuoti galvijų pašarams arba biomasę panaudoti energijai išgauti, sėklos tinka maistui ir gėrimams gaminti, taip pat ir pašarams, lesalams. Sorgų stiebus galima panaudoti gyvulių pakratams, statybinėms medžiagoms.

Augina silosui

Dr. Robertas Stoškus, Respublikinio veterinarijos aprūpinimo centro direktorius, pristatė sorgų auginimo patirtį Lietuvos ūkiuose, šių augalų žaliosios masės panaudojimą silosui gaminti. Pasak pranešėjo, ūkiuose šiemet buvo auginama apie 500 ha sorgų. Be to, dar bandomi sorgų ir sudanžolių hibridai.

O viskas prasidėjo prieš keletą metų, kai R. Stoškus, lankydamasis Čekijoje pamatė, kaip vietos ūkiai augina sorgus pašarams. Atsivežus sorgų sėklų jie pradėti auginti, išbandyta įvairių veislių, atsirinktos tinkamesnės, plėtėsi plotai. Aišku, pasak pranešėjo, auginant iškyla įvairių klausimų, nes nėra ilgametės patirties. Dėl to konsultuojamasi ir su užsienio kolegomis.

Palyginti su kitais silosui auginamais augalais, sorgų privalumas yra tas, kad jie pakantūs drėgmės trūkumui dirvose ir žaliojoje masėje sukaupia gana daug cukraus (14-20 proc.), todėl labai gerai tinka silosuoti.

Sorgų silosas turi ir kitų gerų savybių: augalų pjausniai dagūs, todėl gerai stimuliuoja atrajotojų prieskrandžio gaurelius. Augalai užaugina daug masės, kuri turi daug ląstelienos.

Vienas būdų auginti sorgus, pasak R. Stoškaus, juos sėti po silosui nupjautų rugių, gegužės pabaigoje-birželio pradžioje. Iki rudens sorgai spėja užauginti daug žaliosios masės: derlius gali siekti nuo 25 iki 60 t/ha, priklausomai nuo veislės, dirvų, oro sąlygų. Pasak pranešėjo, šiemet ūkiai praktikoje gavo ne mažiau kaip 30 t/ha, kiti – ir 50 t/ha.

Kalbėdamas apie sorgų auginimo ypatybes R. Stoškus sakė, kad gali kilti problemų dėl piktžolių kontrolės, kadangi Lietuvoje nėra registruota jiems herbicidų. Iš esmės sorgams tinka tie patys herbicidais, kaip ir kukurūzams. Tačiau sudėtingiausia sukontroliuoti paprastąsias rietmenes, kurios, kaip ir sorgai, yra vienaskilčiai augalai.  

Derlius silosui nuimamas taip pat, kaip ir kukurūzų masė. Iš sorgų dar galima gaminti šienainį ritiniuose. Silosuojant sorgų masę reikia atkreipti dėmesį į jos ypatybes: turi daug cukraus, daug mielių. Todėl siekiant išvengti kaitimo rizikos, reikia naudoti biologinius silosavimo priedus.

Atlikti sorgų siloso analizės rezultatai rodo, kad jis nėra tokios pat sudėties kaip kukurūzų silosas. Todėl, pasak R. Stoškaus, sorgų silosas gali gerai papildyti pašarų racioną, yra daug variacijų, kaip galima panaudoti.

Kviečius valgė tik karaliai

Apibendrinant sorų, sorgų, kitų smulkiagrūdžių augalų auginimo galimybes mūsų šalies ūkiuose, seminaro pranešėjai pripažįsta, kad ūkininkai domisi naujais augalais, tačiau sunkiausia rasti jų derliaus realizavimo kelius. Kol kas tai yra nišiniai augalai, masiškai jų derlius nesuperkamas ir neperdirbamas.

Vis dėlto tikimasi, kad ateityje situacija keisis, nes susidomėjimas tiek naujais augalais, tiek jų panaudojimu didėja.

Kaip pastebėjo soras istorijos ir maisto kultūros aspektu plačiai tyrinėjanti Vilniaus universiteto prof. dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen, šie augalai daug labiau geba prisitaikyti prie klimato kaitos, o jų sėklos labai vertingos kaip maistas ir pašaras: „Tai – ateities kultūra. O dabar lesiname vištas duonos kviečiais, kuriuos seniau maistui vartojo tik karaliai, nes tai ganėtinai brangūs augalai. Reikia ieškoti pigesnių alternatyvų.“   

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai buria Netradicinių žemės ūkio kultūrų augintojų tinklą (NATAS), prie kurio M. Toleikienė pakvietė prisijungti ir seminaro klausytojus ūkininkus.