Kaunas. Žemės ūkiui reikia nemažai aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų. Mokslo metų pradžios proga portalas manoūkis.lt pasidomėjo, kaip šiemet sekėsi studentų priėmimas į aukštųjų mokyklų studijų programas, susijusias su agroverslu.

Šalyje kintant demografiniams rodikliams ir konkursiniam balui esant 5,4, sutartis su universitetais 2009 m. sudarė 23 tūkst., 2019 m. – jau tik 10,7 tūkst., o 2021 m. – 9,8 tūkst. asmenų. Konstatuojama, kad žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, mūsų valstybėje per dešimtmetį sumažėjo daugiau nei per pusę, žinių ekonomikos amžiuje tai kelia ne tik nemenką susirūpinimą, bet ir grėsmę.

„Žemės ūkis – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių šalyje susiduria su dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų trūkumu“, – sako prof. dr. Aušra Blinstrubienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės pavaduotoja.

VDU ŽŪA šiuos akademinius metus pasitinka su 178 bakalauro studijų pirmakursiais ir su 254 magistrantūros studijų studentais.

Į pirmos pakopos Agronomijos studijų programą priimti 45 jaunuoliai, programa Maisto kokybė ir sauga sulaukė 15, Kraštovaizdžio dizainas - 10, Miškininkystė - 13, Taikomoji ekologija - 10 pirmakursių. Žemės ūkio mechanikos inžineriją pradeda studijuoti 23 jaunuoliai, Apskaitą ir finansus - 32, logistiką ir prekybą - 24.

Studentai taip pat pasirinko net 18 antros pakopos (magistrantūros) studijų programų, tarp kurių ne tik Agronomija ar Miškininkystė, bet ir įvairios kitos. Stojančiųjų susidomėjimo sulaukė inžinerijos mokslai: Žemėtvarka (priimta 23), Hidrotechninės statybos inžinerija (15), Žemės ūkio mechanikos inžinerija (12), Žemės ūkio inžinerija ir vadyba (17), Transporto mašinų inžinerija (12), Tvarioji energetika (8).

Socialinių mokslų bei Verslo ir viešosios vadybos antros pakopos studijų krypčių programas ŽŪA irgi studijuos nemažas skaičius jaunimo. Tarp jų į Žemės ūkio ekonomiką priimta 11, į Kaimo plėtros administravimą - 11, Žemės ūkio verslo vadybą - 10 studentų.

Kaip pabrėžė prof. A. Blinstrubienė, tai dar nėra galutiniai skaičiai.

Studijuos ir užsieniečiai

Prof. A. Blinstrubienė pasidžiaugė ir tuo, jog 2020-ųjų pradžioje pasauliui netikėtai smogusi COVID-19 pandemija nepakeitė užsienio studentų požiūrio į galimybę studijuoti Žemės ūkio akademijoje. Šiemet čia įstojo per 30 studentų iš įvairių šalių.

„Tai įrodo studentų iš kitų šalių pasitikėjimą VDU ŽŪA studijų kokybe, nes šiais metais studijuoti pradės ne tik Lietuvai istoriškai giminingų šalių – Ukrainos ar Baltarusijos, bet ir tolimųjų Indijos, Meksikos ir kitų šalių piliečiai“, – sako ŽŪA kanclerės pavaduotoja.

Skyrė tikslinių stipendijų

Šiems mokslo metamas Žemės ūkio ministerija skyrė 60 tikslinių skatinamųjų stipendijų į ŽŪA vykdomų studijų programų (pvz.: Agronomija, Maisto kokybė ir sauga, Žemė ūkio mechanikos inžinerija), susijusių su žemės ūkio sektoriumi, valstybės finansuojamas vietas įstojusiems I kurso studentams.

Skiriamos tikslinės skatinamosios stipendijos dydis akademiniams metams yra 200 Eur per mėnesį.

Įgyvendina pasirengimo studijoms programą

Be to, šiais studijų metais VDU Žemės ūkio akademija pradėjo įgyvendinti ir išskirtinę pasirengimo studijoms programą. Pasak A. Blinstrubienės, ją pasirinko 9 asmenys, kurie motyvuotai savo ateitį ir karjerą sieja su žemės ūkiu ar agroverslu, tačiau dar nėra pasirengę stoti į universitetines studijas, nes jiems trūksta reikiamų įgūdžių ir žinių.

Parengiamųjų studijų metu klausytojams bus suteikta galimybė pradėti studijuoti įvadinius pasirinktos VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos dalykus, geriau susipažinti su universitetu, žemės ūkio sektoriumi, įgyti žinių, reikalingų studijoms.

Klausytojai, padedami kompetentingų dėstytojų,  rengsis brandos egzaminams, reikalingiems įstoti į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas VDU Žemės ūkio akademijoje. Geriausiais balais įstojusiems klausytojams studijų kaina bus kompensuojama 100 proc., kitiems – 50 proc. iš VDU ir absolventų klubo „ŽŪA alumni“ įsteigto labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ lėšų.

Veterinarija ir toliau išlieka viena populiariausių specialybių

„Priėmimas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos fakulteto siūlomas studijų programas šiemet vyko sklandžiai“, – bendrą situaciją apibūdina Veterinarijos akademijos (VA) Veterinarijos fakulteto dekanė prof. Vita Riškevičienė.

Šiais metais į vientisąsias studijas „Veterinarinė medicina“ planuota priimti 120 studentų – dešimčia mažiau, nei 2020-aisiais. Toks skaičius ir priimtas. Iš jų 111 įstojo į valstybės finansuojamas vietas (žemiausias paskutinio priimtojo konkursinis balas buvo 7,0) ir 9 studentai – į valstybės nefinansuojamas vietas (žemiausias paskutinio priimtojo konkursinis balas – 6,27).

Pasak dekanės, kaip ir kasmet, studijų programa „Veterinarinė medicina“ per visą priėmimo laikotarpį buvo pirmajame pagal pasirenkamumą programų dešimtuke. Susumavus galutinius priėmimo rezultatus, veterinarinės medicinos studijos užima 8 vietą tarp daugiausiai valstybės finansuojamų vietų surinkusių programų.

Beje, nuo šių metų žymiai padidėjo norminė veterinarinės medicinos studijų kaina.

„Išaugusi studijų kaina nesumažino norinčiųjų studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose itin motyvuotų pretendentų skaičiaus. Jaunuoliai supranta, kad įgiję veterinarijos mokslų magistro laipsnį ir veterinarijos gydytojo kvalifikaciją, užsitikrins ne tik svajonių profesiją, bet ir niekada nepristigs veiklos“, – pastebi V. Riškevičienė.

Veterinarijos gydytojų ypač trūksta regionų agroverslo įmonėse.  „Džiugu paminėti, kad per pastaruosius trejus metus dirbti šioje srityje renkasi vis daugiau absolventų. Tačiau įgijusieji veterinarijos gydytojo profesiją vykdo ne tik privačią veterinarijos praktiką. Šie specialistai labai laukiami ir valstybiniame veterinarijos tinkle, veterinarijos farmacijos mažmeninėse ir didmeninėse įmonėse, rūpinasi gyvūnų gerove, dirba Valstybės pasienio tarnyboje, gilina žinias studijuodami veterinarinės medicinos rezidentūroje ar doktorantūroje, pasinaudoja kitomis šios profesijos teikiamomis galimybėmis“, – sako V. Riškevičienė.

Antroji su agroverslais susijusi Veterinarijos fakultete vykdoma studijų programa – „Maisto mokslas“ – iš viso surinko 25 studentus, iš kurių 2 priimtieji už studijas mokės patys. Priėmimas į šias studijas išliko toks pats, kaip ir ankstesniais metais.

Trečdaliu daugiau norinčiųjų studijuoti gyvūnų mokslą

Šiųmečiu studentų priėmimu patenkintas ir LSMU VA Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas prof. Rolandas Stankevičius: palyginti su praėjusiais metais, pirmakursių šiemet priimta kone trečdaliu – 26 proc. daugiau. Tad po papildomo priėmimo į studijų programos „Gyvūnų mokslas“ nuolatines studijas priimta 14 (pernai – 8), į ištęstines įstojo 6 ir dar 2 studentai priimti papildomoms studijoms. 

VA bendruomenė ypač džiaugiasi, kad didžioji dalis šiųmečių pirmakursių yra iš įvairių Lietuvos regionų – Joniškio, Šilalės, Rokiškio, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Raseinių, Panevėžio, Mažeikių, Alytaus, Šiaulių rajonų savivaldybių. 

„Pastaruosius trejus metus studijuojančiųjų gyvūnų mokslus palaipsniui daugėjo, bet žymus jų skaičiaus padidėjimas stebimas tik šiemet“, – išaugusį gyvūnų mokslų populiarumą dekanas sieja su veiksmingesne ir platesne informacijos apie perspektyvias studijas sklaida tiek visuomenėje, tiek tarp žemės ūkio gyvūnų augintojų asociacijų, ūkininkų.

„Modernų Lietuvos ūkį pasiekia daugybė naujovių ir permainų: inovatyvios technologijos, dirbtinis intelektas, Europos Sąjungos aplinkos taršos mažinimo iniciatyvos, kaip žaliasis kursas. Gyvūnų mokslų specialistų poreikis jau kuris laikas buvo itin didelis: net skaičiuota, jog jų artimiausioje ateityje reikėtų bent tris kartus daugiau, nei kasmet parengiama.  

Šis poreikis vis dar auga, ir augs. Nebaigusiam universiteto žemdirbiui naujausius reikalavimus įgyvendinti jau bus ganėtinai sudėtinga“, – pastebėjo prof. R. Stankevičius. 

Iš viso LSMU Gyvūnų mokslų fakultete studijuoja arti šimto būsimų žemės ūkio srities specialistų. Iš šiemet priimtųjų net 77 mokysis valstybės finansuojamose vietose.  

MŪ inf.