Varšuva. Rapsų apsaugai skirtų fungicidų prieinamumas geriausias Čekijoje, o blogiausias Lietuvoje, skelbia lenkų mokslininkai, ištyrę fungicidų ir kitų produktų panaudojimo rapsų apsaugai galimybes kaimyninėse šalyse.

Lenkų mokslininkai ištyrė ir palygino rapsų apsaugos produktų prieinamumą Lenkijoje ir kaimyninėse šalyse, priklausančiose Europos Sąjungai (Vokietijoje, Čekijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje). Paaiškėjo, kad daugiausia fungicidų (pagal preparatų skaičių) ir veikliųjų medžiagų bei cheminių grupių registruota Čekijoje, kur rapsų pasėlių plotas du kartus mažesnis nei Lenkijoje ir tris kartus mažesnis nei Vokietijoje.

Lenkijos augalų apsaugos instituto ir Vroclavo Gyvosios gamtos mokslų universiteto mokslininkai palygino pesticidų prieinamumą 2017 metų balandį Lenkijos ir ES priklausančių kaimyninių šalių rinkose, remdamiesi oficialiais augalų apsaugos produktų registrais.

Daugiausia fungicidų yra Čekijoje

Didžiausia rapsų apsaugai užregistruotų fungicidų pasiūla buvo Čekijoje. Po jos ėjo Lenkija, Vokietija, Slovakija, o pabaigoje – Lietuva. Kaip rašo leidinys „Progress in Plant Protection“, dvikomponenčių fungicidų daugiausia registruota Čekijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje (daugiau kaip 35 proc.). Lenkijoje ir Vokietijoje jie sudarė apie 25 procentus.

Registruotų produktų skaičius neatspindi viso vaizdo, todėl buvo analizuojamas veikliųjų medžiagų ir cheminių grupių prieinamumas.

Anot publikacijos autorių (prof. E. Matyjaščyk, J. Sobčak, dr. H. Adamska), veikliųjų medžiagų veikimo mechanizmų skaičius atskirose šalyse buvo toks: 10 (Čekijoje), 9 (Lenkijoje), 8 (Vokietijoje, Slovakijoje), 4 (Lietuvoje).

Iš visų 25 fungicidų veikliųjų medžiagų net 36 proc. sudarė triazolų grupės medžiagos: flutriafolas, ciprokonazolas, tetrakonazolas, propikonazolas, triadimenolas, difenokonazolas, metkonazolas, protiokonazolas, tebukonazolas. Paskutinės keturios išvardytos medžiagos naudojamos visose analizuotose šalyse.

Visose analizuotose šalyse buvo naudojamos ir kitų grupių, kaip antai azoksistrobino, boskalido, dimoksistrobino, fluopiramo, iprodiono, piroksistrobino medžiagos.

Tačiau nustatyta ir išimčių, t. y. tik vienoje iš analizuotų šalių registruotų fungicidų: dimetomorfas ir triadimenolas – tik Vokietijoje, flutriafolas – Lenkijoje, karboksinas ir propikonazolas – tik Čekijoje.

Spragės rapsuose

Rapsų apsaugai naudojama daug dvikomponenčių fungicidų, o dažniausiai visose penkiose šalyse naudojami azoksistrobino ir tebukonazolo, boskalido ir dimoksistrobino, boskalidas ir metkonazolo, tebukonazolo ir protiokonazolo junginiai.

Iš viso analizuotose šalyse rapsų apsaugai skirtų fungicidų užregistruota: Vokietijoje – 53., Lenkijoje – 103, Čekijoje – 169, Lietuvoje – 26, Slovakijoje – 60.

Mažiausiai registruotų produktų - Lietuvoje

Mokslininkai pateikia ir kitų apsaugos produktų registravimo duomenis. Rapsams skirtų herbicidų užregistruota: Vokietijoje – 146, Lenkijoje – 201, Čekijoje – 297, Lietuvoje – 51, Slovakijoje – 108. Registruotų insekticidų Vokietijoje yra 34, Lenkijoje – 112, Čekijoje – 94, Lietuvoje – 15, Slovakijoje – 53.

Iš viso rapsų apsaugai skirtų augalų apsaugos produktų registruota: Vokietijoje – 233, Lenkijoje – 416, Čekijoje – 560, Lietuvoje – 92, Slovakijoje – 221. Ne visada dideli rapsų pasėlių plotai susiję su didesniu augalų apsaugos produktų asortimentu, pavyzdžiui, Vokietijoje rapsų auginama daugiausia, o registruotų produktų yra du kartus mažiau negu Čekijoje.

Insekticidų prieinamumas didžiausias Lenkijoje, fungicidų ir herbicidų – Čekijoje. Mažiausias visų grupių preparatų skaičius yra Lietuvoje.

Tik dalis medžiagų (40 proc. fungicidų, apie 70 proc. herbicidų, apie 50 proc. insekticidų) naudojama visose penkiose šalys.

Tyrimo išvadose nurodoma, kad Lietuvoje trūksta biologinės kilmės augalų apsaugos produktų rapsams, o kitose šalyse jų prieinamumas mažas.

MŪ inf.