Kalifornija. Lapkritį iš Kalifornijos į orbitą pakilsiantis naujos kartos SWOT palydovas padės efektyviau valdyti Žemės gėląjį vandenį ir suprasti, kaip klimato kaita veikia ežerus ir upes.

Šiandienos žinios apie gėlo vandens išteklius labai ribotos, rašo „Space Daily“.

„Dabartinėse duomenų bazėse yra informacijos apie keletą tūkstančių pasaulio ežerų. SWOT (gėlojo vandens ir vandenynų palydovas) šį skaičių padidins nuo 2 iki 6 milijonų“, – sakė Šiaurės Karolinos universiteto tyrėjas Tamlinʼas Pavelskyʼis (Tamlinas Pavelskis).

Su SWOT dirba NASA ir Prancūzijos, Kanados, Didžiosios Britanijos kosmoso agentūrų specialistai. Viena svarbiausių palydovo užduočių – išmatuoti vandens telkinių plotį. Prietaisas aptiks siauresnius nei 100 km vandens sūkurius ir 95 proc. ežerų, didesnių nei 15 a, taip pat platesnes nei 100 m upes.

Kita svarbi SWOT palydovo misija – matuoti vandens telkinio paviršiaus plotą. Ši informacija leis mokslininkams apskaičiuoti, kiek vandens išteka ir įteka į telkinį.

Tokie duomenys svarbūs, turint omenyje tai, kad klimato kaita spartina vandens apytaką. Dėl šylančių orų atmosfera išlaiko daugiau vandens, kuris gali išsiveržti ir paskandinti pasėlius. Stichinių nelaimių tikimybė auga, tad svarbu jas numatyti kuo anksčiau.

SWOT palydovas duomenis rinks naudodamas interferometrą – prietaisą, kuris į vandens paviršių siunčia radijo bangas, kurias atšokusias pagauna dviem antenomis vienu metu. Iš orbitos palydovas kasdien atsiųs maždaug terabaitą neapdorotų duomenų.

„Žemės vandens apytakai greitėjant, norėdami numatyti tokius ekstremalius ateities įvykius, kaip potvyniai ar sausros, turime žinoti, kiek vandens yra vandenyne, kiek jo reikia ir sunaudojama“, – sakė NASA programų mokslininkė Nadya Vinogradova Shiffer.