
Florida. Mokslininkai pirmąkart užaugino augalų Mėnulio žemės mėginiuose. Tai yra svarbus žingsnis siekiant, kad ilgalaikės viešnagės Žemės palydove taptų įmanomos.
Mėnulio dulkių mėginiuose, paimtuose per „Apollo“ misijas, vykusias 1969–1972 m., tyrėjai pabandė sudaiginti sėjamųjų pipirnių sėklų. Po dviejų dienų sėklos sudygo. „Visi buvome pritrenkti,“ – prisimena Floridos universiteto profesorė Anna Paul.
Iki šeštos eksperimento dienos Mėnulio žemėje pipirnės augo įprastai, paskui išryškėjo skirtumai: augalai pradėjo rodyti streso požymius, vystėsi lėčiau ar net sustojo vystytis, rašo BBC. Vis dėlto, mokslininkų teigimu, tai reikšmingas pasiekimas.
NASA agentūros vadovo Billʼo Nelsonʼo (Bilo Nelsono) teigimu, šis tyrimas labai svarbus NASA ilgalaikių ekspedicijų tikslams, nes astronautams reikės išmokti naudotis Mėnulio ir Marso resursais, kad sukurtų maisto šaltinius ateities astronautams, gyvensiantiems ir dirbsiantiems kosmose. Anot jo, taip agentūra dirba su žemės ūkio inovacijomis ir ieško būdų, kaip augalams padėti išgyventi sudėtingomis sąlygomis Žemėje.
Panašių eksperimentų problema – mokslininkai turi labai mažai Mėnulio dirvos. Per trejus metus nuo 1969-ųjų NASA astronautai į Žemę parskraidino 382 kg Mėnulio uolienų, akmenėlių, smėlio ir dulkių.
Floridos universiteto tyrėjams duotas vos 1 g žemės iš mėginių, kurie dešimtmečius laikyti saugyklose.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Dvispalviai sorgai – alternatyvus siloso šaltinis
2026-02-18 -
Ganymas reikalingas labiau, nei manyta
2026-02-11 -
Vietoj tradicinių pašarų – visus metus kviečių želmenys?
2026-01-23
Skaitomiausios naujienos
-
Ūkininkas savavališkai išoperavo šimtus karvių nebūdamas veterinaru
2026-02-19 -
Susietąją paramą už gyvulius mokės anksčiau
2026-01-30 -
Pieno kooperatyvams veržiama kilpa
2026-01-26




(0)