Kaunas. Versliniuose soduose taikomi skirtingi dirvos priežiūros būdai augalų tarpueiliuose ar pomedžių juostose. Vienas tokių būdų – herbicidinis pūdymas. Kas tai ir kaip gali būti taikoma?

Prižiūrint dirvą versliniuose soduose labai svarbu, kad paviršiniame dirvos sluoksnyje iki 20–30 cm, kur susikaupusi didžioji dalis augalų šaknų, būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos joms augti, užtikrinant optimalų dirvos oro ir drėgmės režimą ir tinkamą aprūpinimą maisto elementais.

Svarbu, kad soduose, ypač jaunuose, būtų pašalinta ar maksimaliai sumažinta pasodintų augalų konkurencija su kitais (piktžolėmis) dėl vandens, maisto medžiagų, o jaunuose soduose – ir dėl šviesos, kad augalų neužgožtų išsikerojusios, sėklas barstančios piktžolės ar savaiminiai krūmai ir medžiai.

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, dažniausiai sodų tarpueiliuose auginama dažnai šienaujama (iki 6 kartų per vegetaciją) veja. Atskirais atvejais sodo tarpueiliuose gali būti palaikomas juodasis, sideracinis ar herbicidinis pūdymai.

Prižiūrint vaismedžių sodą, ypač jauną, labai svarbu, kad augalai nejaustų konkurencijos dėl drėgmės ir maisto medžiagų pomedžių juostose, kur išsidėsčiusi didžioji dalis vaismedžių šaknyno.

Pomedžių priežiūros sistemų yra įvairių, tai – mechaninis piktžolių naikinimas, šienavimas, mulčiavimas, bet dažniausiai čia taikomas herbicidinis pūdymas. Priežiūros sistemos pasirinkimą lemia ir tai, ar ūkis ekologinis, ar chemizuotas, ar taikomos kitos pesticidus ribojančios technologijos.

Populiariausia sistema

Herbicidinis pūdymas – dažniausia dirvos priežiūros sistema sodo augalų pomedžiuose. Nors gamtosauginiu požiūriu tai nėra saugiausia, bet herbicidų poveikis soduose yra minimalus. Mat jie purškiami ne ant viso dirvos paviršiaus, apsiribojama tik pomedžių juostomis, kurios, atsižvelgiant į sodinimo schemą, sudaro tik nuo penktadalio iki trečdalio sodo ploto. Kita sodo dalis yra tarpueilis, kuriame dažniausiai auginamas žolynas, tik atskirais atvejais palaikomas juodasis pūdymas.

Herbicidinis pūdymas pomedžių juostose viena tinkamiausių priežiūros sistemų ir dėl to, kad sodo augalų šaknys gali nevaržomai pasklisti ir paviršiniame, dažniausiai turtingiausiame, dirvožemio sluoksnyje, jos neturi jokios konkurencijos su piktžolėmis dėl vandens ir jame ištirpusių maisto medžiagų. Kadangi šioje zonoje nepurenama, dirvos struktūra lieka nepažeista, tad, atsižvelgiant į dirvožemio granuliometrinę sudėtį, pasižymi sodo augalams tinkamu drėgmės imlumu, glūdumu ir aeracija.

Paprastai pomedžiuose suformuojama nuo 1 iki 1,5–2 m pločio herbicidinio pūdymo juosta (atsižvelgiant į augalų sodinimo schemas ir sodo amžių). Kadangi didžioji dalis sodo augalų šaknų tiek viršutiniame, tiek ir gilesniuose sluoksniuose išsidėsčiusios šioje juostoje, tai ir trąšos išberiamos tarp jos ribų. Čia paskleistas trąšas augalai pasisavina geriausiai.

Herbicidinis pūdymas pomedžiuose palaikomas panaudojant tik leistinus tuo metu Valstybinės augalininkystės tarnybos registruotus herbicidus. Labai svarbu, kad būtų laikomasi konkretaus produkto etiketėje nurodytų naudojimo reikalavimų, purškimo laiko, aplinkos sąlygų, nepažeidžiamas išlaukos (karencijos) laikotarpis iki vaisių derliaus nuėmimo.

Taip pat reikia ne tik parinkti konkrečioms vyraujančioms piktžolių rūšims efektyviausius herbicidus, bet ir pagal galimybes keisti produktus, kad piktžolės nebūtų naikinamos tą pačia veikliąja medžiaga ir ilgainiui neįgautų jai atsparumo.

Kadangi sodai būna įveisti skirtinguose dirvožemiuose, kurių nevienoda granuliometrinė sudėtis, įmirkimas, pH reakcija, tai pomedžiuose priauga įvairios botaninės sudėties piktžolių. Prieš naudojant herbicidus, labai svarbu pažinti įvairių augimo tarpsnių piktžoles ir pirmiausia nustatyti, kokiai – vienaskilčių ar dviskilčių grupei jos priklauso.

Visą tekstą apie herbicidinę pomedžio priežiūrą skaitykite čia.