Versliniuose soduose taikomi skirtingi dirvos priežiūros būdai augalų tarpueiliuose ar pomedžių juostose. Vienas dažniausių pastarosiose – herbicidinis pūdymas.

Prižiūrint dirvą versliniuose soduose labai svarbu, kad paviršiniame dirvos sluoksnyje iki 20–30 cm, kur susikaupusi didžioji dalis augalų šaknų, būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos joms augti, užtikrinant optimalų dirvos oro ir drėgmės režimą ir tinkamą aprūpinimą maisto elementais. Svarbu, kad soduose, ypač jaunuose, būtų pašalinta ar maksimaliai sumažinta pasodintų augalų konkurencija su kitais (piktžolėmis) dėl vandens, maisto medžiagų, o jaunuose soduose – ir dėl šviesos, kad augalų neužgožtų išsikerojusios, sėklas barstančios piktžolės ar savaiminiai krūmai ir medžiai.

Versliniuose soduose taikomi skirtingi dirvos priežiūros būdai augalų tarpueiliuose ar pomedžių juostose. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, dažniausiai sodų tarpueiliuose auginama dažnai šienaujama (iki 6 kartų per vegetaciją) veja. Ji sudaroma iš seklią šaknų sistemą turinčių ir kupstų neformuojančių, saikingai augančių miglinių žolių mišinio (daugiametės svidrės, pievinės miglės ir tikrieji eraičinai). Atskirais atvejais sodo tarpueiliuose gali būti palaikomas juodasis, sideracinis ar herbicidinis pūdymai.

Prižiūrint vaismedžių sodą, ypač jauną, labai svarbu, kad augalai nejaustų konkurencijos dėl drėgmės ir maisto medžiagų pomedžių juostose, kur išsidėsčiusi didžioji dalis vaismedžių šaknyno. Pomedžių priežiūros sistemų yra įvairių, tai – mechaninis piktžolių naikinimas, šienavimas, mulčiavimas, bet dažniausiai čia taikomas herbicidinis pūdymas. Priežiūros sistemos pasirinkimą lemia ir tai, ar ūkis ekologinis, ar chemizuotas, ar taikomos kitos pesticidus ribojančios technologijos.

Populiariausia sistema

Herbicidinis pūdymas – dažniausia dirvos priežiūros sistema sodo augalų pomedžiuose. Nors gamtosauginiu požiūriu tai nėra saugiausia, bet herbicidų poveikis soduose yra minimalus. Mat jie purškiami ne ant viso dirvos paviršiaus, apsiribojama tik pomedžių juostomis, kurios, atsižvelgiant į sodinimo schemą, sudaro tik nuo penktadalio iki trečdalio sodo ploto. Kita sodo dalis yra tarpueilis, kuriame dažniausiai auginamas žolynas, tik atskirais atvejais palaikomas juodasis pūdymas.

Herbicidinis pūdymas pomedžių juostose viena tinkamiausių priežiūros sistemų ir dėl to, kad sodo augalų šaknys gali nevaržomai pasklisti ir paviršiniame, dažniausiai turtingiausiame, dirvožemio sluoksnyje, jos neturi jokios konkurencijos su piktžolėmis dėl vandens ir jame ištirpusių maisto medžiagų. Kadangi šioje zonoje nepurenama, dirvos struktūra lieka nepažeista, tad, atsižvelgiant į dirvožemio granuliometrinę sudėtį, pasižymi sodo augalams tinkamu drėgmės imlumu, glūdumu ir aeracija.

Paprastai pomedžiuose suformuojama nuo 1 iki 1,5–2 m pločio herbicidinio pūdymo juosta (atsižvelgiant į augalų sodinimo schemas ir sodo amžių). Kadangi didžioji dalis sodo augalų šaknų tiek viršutiniame, tiek ir gilesniuose sluoksniuose išsidėsčiusios šioje juostoje, tai ir trąšos išberiamos tarp jos ribų. Čia paskleistas trąšas augalai pasisavina geriausiai.

Herbicidinis pūdymas pomedžiuose palaikomas panaudojant tik leistinus tuo metu Valstybinės augalininkystės tarnybos registruotus herbicidus. Labai svarbu, kad būtų laikomasi konkretaus produkto etiketėje nurodytų naudojimo reikalavimų, purškimo laiko, aplinkos sąlygų, nepažeidžiamas išlaukos (karencijos) laikotarpis iki vaisių derliaus nuėmimo. Taip pat reikia ne tik parinkti konkrečioms vyraujančioms piktžolių rūšims efektyviausius herbicidus, bet ir pagal galimybes keisti produktus, kad piktžolės nebūtų naikinamos tą pačia veikliąja medžiaga ir ilgainiui neįgautų jai atsparumo.

Kadangi sodai būna įveisti skirtinguose dirvožemiuose, kurių nevienoda granuliometrinė sudėtis, įmirkimas, pH reakcija, tai pomedžiuose priauga įvairios botaninės sudėties piktžolių. Prieš naudojant herbicidus, labai svarbu pažinti įvairių augimo tarpsnių piktžoles ir pirmiausia nustatyti, kokiai – vienaskilčių ar dviskilčių grupei jos priklauso. Lietuvos soduose būna labai įvairių rūšių vienaskilčių ar dviskilčių piktžolių, kurių gausesnis ar menkesnis paplitimas priklauso nuo augimo sąlygų.

Lentelėje pateikti 2024 m. vaismedžių sodams registruoti herbicidai, kurių veiklioji medžiaga – ne glifosatas.

Kaip naudoti glifosatus

Herbicidų, kurių veiklioji medžiaga glifosatas, registruota daug, įvairiais prekiniais pavadinimais: Halvetic, Barbarian Biograde 360, Clinic Up Nufarm, Gallup Super 360, Monosate G, Glare, Marsh, Taifun B, Ouragan with system 4, Boom Efekt 360 SL, Rodeo FL, Roundup Biactive, Dominator 480, Glyphomax 480 ir kt. Veikliosios medžiagos kiekis produktuose įvairus: nuo 180 iki 720 g/l. Dėl to skiriasi ir purškimo norma, kuri gali būti nuo 1 iki 6 l ar kg/ha. Norma taip pat priklauso ir nuo apdorojamų piktžolių rūšies – vienmetėms, mažoms piktžolėms paprastai reikia mažesnės veikliosios medžiagos koncentracijos negu didelėms daugiametėms piktžolėms.

Konkrečiu laiku renkantis herbicidus, visada reikia įsitikinti, ar pasirinktas produktas yra registruotas, nes šis sąrašas nuolat atnaujinamas.

Herbicidai, kurių veiklioji medžiaga glifosatas, skirti naikinti vienmetes ir daugiametes vienaskiltes ir dviskiltes piktžoles. Ši veiklioji medžiaga naikina visą žaliąją augmeniją, ant kurios patenka. Todėl prieš purškiant reikia pašalinti visas vaismedžių šaknų atžalas ir nulinkusias šakas ir apsaugoti žaliąsias vaismedžių dalis, o 1–2 metų soduose herbicidus su glifosatu naudoti tik su specialia kamienų apsauga. Paprastai tokius herbicidus rekomenduojama purkšti nuėmus derlių ir pavasarį iki žaliojo pumpuro tarpsnio, vegetuojančias piktžoles – ne vėliau kaip 30 dienų iki sodo derliaus nuėmimo. Tikslios rekomendacijos nurodytos konkretaus produkto etiketėje.

Pasirinkus herbicidus, prieš juos panaudojant, būtina paskaityti produkto etiketę, kurioje nurodyta, kokiomis oro ar dirvos sąlygomis jis veikia efektyviausiai ir kokiomis gali visai neveikti. Labai svarbu purškiant žinoti oro temperatūrą, vėjo greitį, dirvos drėgmę, kritulių kiekį ir jų iškritimo laiką po purškimo. Taip pat svarbu nusistatyti herbicidų rotaciją ir vengti, kad tos pačios veikliosios medžiagos nesikartotų gretimuose purškimuose.

Gamybinė patirtis parodė, kad sodų tarpueiliuose dažniausiai pakanka piktžoles herbicidais sunaikinti per vegetaciją du kartus. Labiau piktžolėtuose plotuose ar esant šiltesniems orams ir didesniam nei įprasta kritulių kiekiui būtina pomedžiuose herbicidus panaudoti 3 kartus.

Lietuvoje yra registruoti 4 veikliąją medžiagą glifosatą turintys herbicidai, kuriuos galima soduose panaudoti per vegetaciją 3 kartus, bet jie dažniausiai neįvežami ir jų įsigyti sunku. Kiti registruoti plataus veikimo spektro herbicidai, kurių veiklioji medžiaga glifosatas, leidžiami per vegetaciją naudoti tik vieną kartą. Be to, taikant tokias sodų priežiūros technologijas, kur apribotas herbicidų naudojimas, glifosato veikliąją medžiagą turintys produktai irgi leidžiami panaudoti tik vieną kartą ir tik pirmoje vegetacijos pusėje. Kai kurie sodininkai tik tiek ir daro. Tai – didelė klaida, nes piktžolės sodo tarpueiliuose turi būti sunaikintos ne tik pirmoje vegetacijos pusėje, kai jos daugiausia kenkia augalams dėl didelės konkurencijos apsirūpinant vandeniu ir jame ištirpusiomis maisto medžiagomis. Antroje vegetacijos pusėje piktžoles taip pat būtina sunaikinti dėl patogesnio vaisių skynimo ir krituolių surinkimo iš pomedžių, o dar svarbiau, kad rudenį pomedžiai būtų švarūs ir be piktžolių, nebūtų galimybės peliniams graužikams veistis po žolių priedanga ir kenkti po sniego danga augalų šaknims ir kamienams.

Jeigu veikliąją medžiagą glifosatą turintys herbicidai yra naudojami tik vieną kartą per vegetaciją, tikslingiausia būtų taikyti tokią sistemą: pavasarį, iki visiško vaismedžių žydėjimo, panaudoti pomedžiams registruotus veikliąją medžiagą MCPA turinčius herbicidus nuo dviskilčių piktžolių ir registruotus priešvarpinius herbicidus nuo vienaskilčių piktžolių, o tada tik viduryje vegetacijos, liepos antroje pusėje, vieną kartą panaudoti veikliąją medžiagą glifosatą turinčius herbicidus. Tais atvejais, kai sodams pradėjus žydėti (kai dar galima purkšti veikliąją medžiagą MCPA turinčius herbicidus) varpinių piktžolių yra nedaug, galima purškimą priešvarpiniais herbicidais atidėti vėlesniam laikui, po sodo žydėjimo, kai tokių piktžolių bus priaugę daugiau ir jos augdamos bus užstelbusios nuo MCPA herbicidų nykstančias dviskiltes piktžoles. Tokia herbicidų rotacija leistų sodų pomedžiuose ne tik piktžoles sunaikinti pakankamai gerai, bet ir nebūtų apsunkintas derliaus nuėmimas, būtų užkirstas kelias masiškesniam pelinių graužikų plitimui rudens–žiemos laikotarpiu.

Jeigu mažiname herbicidų panaudojimą sodo pomedžiuose, o piktžolės peraugo ir nepavyko jų sunaikinti (kai kurios piktžolės, nors ir herbicidų pažeistos, bet ilgainiui nesunyksta, lieka leisgyvės, sudarydamos priedangas pelėms veistis), galima žoles nupjauti. Yra specialių šienapjovių su šonuose primontuotomis papildomomis sekcijomis, leidžiančiomis nupjauti piktžoles ir pomedžiuose tarp vaismedžių jų nepažeidžiant. Taip darydami sumažinsime ne tik vaismedžių ir piktžolių konkurenciją, bet ir apsaugosime sodą nuo pelinių graužikų, pasunkinsime jų veisimosi ir išgyvenimo sąlygas.

Kitame žurnalo numeryje apžvelgsime neherbicidines pomedžių priežiūros sistemas.