Vašingtonas. Šunų uostinėjimas gali išgelbėti sodus ir pasėlius? Ieškant tvarių žemės ūkio kenkėjų kontrolės būdų, pasitelkiamos netikėčiausios priemonės. Specialiai apmokyti keturkojai ieško sunkiai pastebimų vabzdžių kiaušinėlių ir perspėja apie augalų ligas.

Virdžinijos technikos universiteto (JAV) mokslininkai patvirtino, jog vedliai savanoriai su apmokytais augintiniais gali efektyviai aptikti dėmėtosios žibintinės musės – invazinio vabzdžio Šiaurės Amerikoje – kiaušinėlius, rašo „Science Daily“.

Tai – pirmasis bandymas, įrodantis, jog dresuoti civilių šunys gali sėkmingai aptikti radinius, neprasčiau nei profesionalūs tarnybų keturkojai. Pasak mokslininkų, tai – puikus pavyzdys, jog kiekvienas ūkininkas, turintis šunį, gali paversti jį ūkiui vertingu darbuotoju. 

Kadangi šunų uoslė yra dešimtimis tūkstančių kartų jautresnė nei žmonių, galima išmokyti užuosti tam tikrus pėdsakus. Panašiai aptinkami narkotikai, sprogmenys, kontrabandinės prekės. Tačiau profesionalūs šunys kainuoja labai brangiai, mokymai – užtrunka, galiausiai, paruoštų gyvūnų nėra pakankamai norint juos įdarbinti ir žemės ūkyje. 

Vis dėlto mokslininkams kilo idėja pasinaudoti civilių augintiniais, kuriems kvapų atpažinimu ir daiktų paieška nėra darbas, greičiau tai būtų galima prilyginti hobiui.

Amerikiečių tyrimas atskleidė, jog vos po kelių mėnesių individualių ar grupinių mokymų, prižiūrint patyrusiems dresuotojams, patalpose vabzdžių aptikimo efektyvumas siekė 82 proc., lauko sąlygomis – 61 proc. O tai jau yra geresni rezultatai, palyginti su žmonių vykdoma paieška. 

Įdomu, jog 92 proc. šunų, kurie įvykdė abu testus, prireikė minimalių pamokų, pavyzdžiui, 2–3 kartus per savaitę po 15–30 min. 
Išvadose kalbama apie neišnaudotą potencialą. Kaimo vietovėse dažname namų ūkyje yra po šunį. Keturkojai ne tik saugo turtą, gano gyvulius, bet ir laikomi kaip kompanionai. Žaidimus pavertus dresūros pamokomis būtų galima įgyti sąjungininką kovoje su vabzdžiais kenkėjais.